Prekeiviai keikia ir savivale kaltina sostinės savivaldybę, kuri, pasak jų, žlugdo smulkųjį verslą oligarchų naudai. Tačiau aiškėja, kad dalis prekyviečių, metų metais nelegaliai stovi valstybinėje žemėje, o apie tai seniai žinoję Gariūnų vadovai iš valstybinėje žemėje prekiavusių verslininkų metų metais lupdavo nuomos pinigus.
Gariūnų turguje šiomis dienomis liejasi dvi emocijos – liūdesys ir pyktis. Netrukus čia prasidės statybos darbai – turgaus dalyje bus įrengiama žiedinę sankryžą, tad kai kuriems savo kioskus teks ardyti ir iš prekybos pasitraukti.
„Labai daug atidirbau ir noriu dar dirbt, o vieta mano čia, kaip man dabar daryt? Man reikia dirbt iki 100 metų ir turėt vietą, ir ką daryt man dabar?“ – kalba prekeivė Vladislava.
O žinia, apie tai, kad dalį kioskų griaus ir jų vietose prasidės statybos, prekeiviams smogė kaip žaibas iš giedro dangaus – jų apie tai niekas esą nė neperspėjo: „Atvažiavo „Alvora" griauti, kas pastatyta. Nuėmė vartus, atjungė signalizaciją, šviesą ir norėjo griauti toliau. Bet mes čia atėjom ir neduosim griauti savo darbo vietų.“
Šimtai prekeivių dirba nuo pat turgavietės įkūrimo pradžios – daugiau nei 30 metų. Visi kaip vienas sako, kad nežino kaip gyventi toliau, ir kaip teks uždirbti duonai.
„Žinot, dirbu šitoj vietoj 30 metų, 30 metų, tai visą gyvenimą mūsų, ir kur dabar eiti, nėra, kur eiti“, – tikina Stefanija.
„Mes 30 metų dirbam, jau nebe jaunystė, kur mes eisim, jei čia uždarys viską, turėtų su žmonėmis pasitart, o jie niekas nesitaria. Mano pensija 287. Ir man labai reikia dirbti, noriu dirbti“, – kalba Valentinas.
„Norėtume dirbti ir neprarasti savo darbo, nes reikia išlaikyti šeimą, ir viskas, norim, kad viskas liktų toj pačioj vietoj. Mano toks jau amžius, beveik 60, tai kur tu jau eisi“, – sako Danutė.
„Liksim be darbo. Aš sveikatos neturiu, invalidė, ką galiu uždirbti – nors biškį parduoti kažką ir gyventi. Tai jei uždarys, man bus sunku“, – kalba Danutė.
„Jei mano darbo vietą panaikins, kur man dingti? Eiti pas Šimašių pagalbos prašyt? Neduos“, – sako Aldona.
„Daug žmonių dirba – ir tėvas, ir aš. Iš kur pinigus imti išvis, nes tik Gariūnuose galima uždirbt ir pragyvent“, – tvirtina Ignasij.
Visas prekeivių pyktis nukreiptas į Vilniaus savivaldybę ir Lidl, mat prekybos centrą miestas įpareigojo atlikti gatvės rekonstrukciją – įrengti žiedinę sankryžą. Gariūnų atstovai teigia, kad ir jiems netrukus prasidėsiantys darbai – naujiena.
„Šitų veiksmų jie su mumis koordinuoja ir nederina, kaip matote, niekas nesitaria su Gariūnais ir neklausia“, – teigia Gariūnų turgavietės atstovė Jurga Mackelaitė.
Tačiau aiškėja, kad dalis teritorijos, kurioje stovi Gariūnų kioskai – valstybinė, o Gariūnai, numoję į tai ranka, ją nelegaliai nuomojo prekeiviams.
„Turėjo tikrai daug laiko susitvarkyti, bet, matyt, sąmoningai to nedarė. Ir tikrai labai gaila prekybininkų, kurie tokioj situacijoj yra ir aš neatmesčiau, kad jie galėtų susivienyti, ir nukreipti tą pyktį į operatorių, kuris nesprendė klausimo jau daug metų, o ne rangovus, kurie ten vykdo darbus ir nori įrengti žiedinę sankryžą“, – aiškina Vilniaus savivaldybės vyr. inžinierius Antonas Nikitinas.
Paklausta, kodėl Gariūnų vadovybė neinformavo prekeivių kad jie prekiauja ne ant Gariūnų, o ant valstybinės žemės – atsako.
„Į teisinius klausimus teisininkai ieško atsakymų ir pateiks detalesnius komentarus. Daugiau komentarų nenorėčiau duoti, bet Gariūnai jokiuose procesuose neteisiniuose nedalyvavo“, – tikina J. Mackelaitė.
Savivaldybės vyriausiasis inžinierius sako, kad nukentės tik nedidelė turgaus dalis: „Pakankamai nedidelė dalis. Jei įsivaizduojame Gariūnų prekyvietę – tai kampukas, kuris patenka į valstybinę žemę.“
„Žiedinė sankryža atsiras, patogu, saugi, tiek pėstiesiems, dviračiams, automobiliams taip pat. Yra dar valstybinėje žemėje tų statinių, bet su šiuo projektu jie neleidžiami“, – teigia A. Nikitinas.
Nors Gariūnų valdytojai sako, kad ir toliau eis per teismus, čia darbus statybininkai tęs jau šį mėnesį. Tad dalis prekeivių turės pasitraukti ir ieškoti kitų vietų prekybai.
