Pasak ekonomistų, būtent mokesčių didinimas ir eksporto smukimas panardino Estiją į ilgiausią recesiją Europos Sąjungoje. Gali būti, kad estai neapsieis be atlyginimų karpymo.
Išaugusiomis maisto kainomis skundžiasi ne tik lietuviai. Estų nuotaikos panašios.
„Tarkime, jei pernai ar prieš dvejus metus galėjau nusipirkti maisto už 200 eurų, tai dabar – už 400 eurų“, – tikino Estijos gyventoja Liina.
Nebeįperka kasdienių prekių
Augančios kainos, padidėję mokesčiai ir žemyn čiuožianti ekonomika estus verčia ir daugiau skolintis. Pasak apklausos, kas ketvirtas Estijos gyventojas pastaraisiais metais ėmė paskolą kasdienėms išlaidoms.
„Tai susiję su maisto pirkimu, nuomos mokėjimu, paskolų ėmimu už elektrą. Štai kas kelia didžiausią nerimą“, – teigė „GS Core“ vadybininkė Sofia Kirsimaa.
Kaip kito pirkinių krepšelis, apibūdino Estijos TV3 žinių žurnalistė.
„Šiandien mūsų pirkinių krepšelis yra 9 proc. brangesnis už Europos vidurkį, tai tikriausiai yra viena iš priežasčių, kodėl suvartojame mažiau pieno, mėsos ir daržovių. O vietoj jų renkamės ką nors pigesnio, pavyzdžiui, makaronus“, – dėstė Kadri Pikhof.
Estijos ekonomika į recesiją panirusi jau trečius metus – ilgiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Jei Lietuvos BVP prognozė netgi gerėja ir augimas viršija 2 proc., Latvijos nesiekia procento, o Estijos šių metų prognozė rodo 0,7 proc. smukimą.
„Estijos prekių eksportas yra nukritęs į 2019 m. lygį. Palyginus, Lietuvos eksportas nuo šio dešimtmečio pradžios išaugęs daugiau negu 30 proc. Nepakankamai diversifikuotos eksporto rinkos, per didelė priklausomybė nuo Suomijos ir kitų Šiaurės šalių“, – priežastis vardijo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Lietuvoje atpigo tai, kas kitur pabrango
Visgi didžiausios įtakos esą turėjo valdžios sprendimas recesijos sąlygomis didinti pridėtinės vertės mokestį. Nuo sausio jis padidėjo nuo 20 iki 22 procentų.
„Būtent čia buvo viena iš pagrindinių klaidų, kuomet Estijos vyriausybė bandė mažinti biudžeto deficitą, didinti mokesčius tuomet, kai yra eksporto nuosmukis, vartojimo nuosmukis ir visa Estijos ekonomika yra gilioje recesijoje“, – pabrėžė N. Mačiulis.
Maža to, nuo kitų metų liepos PVM turėtų dar didėti – iki 24 proc. Dar nepatvirtintais duomenimis, Estijos valdžia planuoja karpyti biudžeto išlaidas, tad gali mažėti ir atlyginimai. Karpymai esą nelies gynybos ir mokytojų algų. Lietuvos finansų ministrė būsimajame biudžete, atvirkščiai, diržų veržimosi nežada. Gintarės Skaistės žodžiais, mūsų šalies ekonominė sveikata gera.
„Matom atsistatančią užsienio paklausą, matom besistabilizuojančias kainas, augantį darbo užmokestį, vartotojų pasitikėjimą. Veržtis diržų biudžete tikrai nereikės, tačiau, matyt, pernelyg įsismarkauti fantazijai vietos nėra pernelyg daug“, – kalbėjo finansų ministrė.
Beje, ne tik estai, bet ir latviai vis dar brangiau moka ir už maistą. Nors statistinis skirtumas nežymus ir Lietuvoje maistas per metus atpigo vos procentu, kaimynai dabar mus jau laiko pavyzdžiu.
„Gavau klausimą iš latvių – Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur maistas yra atpigęs per metus. Toje pačioje Latvijoje, Estijoje maistas vis dar yra brangesnis, lyginant su praeitais metais – 2, 3 procentais. Mes turim procento defliaciją. Tai jie irgi žiūri, kas darosi Latvijoj, Estijoj, nes „Lietuvoj tai atpigo, pas jus gerai yra“, – teigė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Anksčiau nuolat lygiavusis į Estiją, Lietuva dabar ją lenkia pagal vartojimo išlaidas, BVP rodiklį, tenkantį vienam gyventojui, pramonės augimo rezultatus. Ar tai reiškia, kad pagaliau estus palikome užnugaryje?
„Tai nereiškia, kad įvyko kažkoks labai reikšmingas sisteminis lūžis, nes, žiūrint į kai kuriuos kokybinius rodiklius – inovacijų politiką, Estijos vietą inovacijų reitinguose, korupcijos suvokimo indeksą, moksleivių gebėjimus ir pasiekimus, mes dar turime kur vytis Estiją“, – pridėjo N. Mačiulis.
Estijos verslo atstovai valdžios prašo įvesti lengvatinį PVM tarifą maistui, tačiau premjeras su tuo nesutinka.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
