Mokslininkų teigimu, šis ryšis nedaug kuo skiriasi nuo jau esančių. Didesnę žalą sveikatai gali padaryti mobilusis telefonas ir perteklinis jo naudojimas.
„Tos bangos yra mažiau skvarbios. Tai galbūt intensyvumas bus šiek tiek didesnis, tačiau tai bus normos ribose“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė Rūta Ustinavičienė.
5G – tai elektromagnetinės bangos sklindančios erdvėje, kurių pagalbą turime ir naudojamės internetu ar mobiliaisiais telefonais. 5G ryšys atsirado, kaip ir visi kiti prieš tai buvę ir esantys „G“ – 2G, 3G ir 4G.
„Tie diapazonai, kurie bus naudojami Lietuvoje, buvo naudoti. Duomenų perdavimui tai nėra kažkas kitokio“, – sakė profesorė.
R. Ustinavičienė daug metų tyrinėja elektromagnetinių bangų poveikį žmogaus sveikatai. Rezultatai kalba patys už save.
„Poveikis visada priklauso nuo dozės, bet tuo intensyvumu, tomis dozėmis, kuriomis naudojama yra dabar, tai nėra kenksminga“, – laidai „Karšai su tv3.lt“ teigė R. Ustinavičienė.
Tiesa, dideli kiekiai elektromagnetinių bangų žmogui yra pavojingi, tačiau tam, kad žmogus gautų jų didelę dozę, reikėtų atsidurti mikrobangų krosnelės viduje.
„Elektromagnetinės bangos mikrobangų krosnelėje irgi yra tos pačios bangos“, – teigė R. Ustinavičienė.
Didžiausi žmogui tenkantys elektromagnetinių bangų kiekiai sklinda ne iš bokštų, o iš mobiliųjų telefonų ir nesvarbu, koks ryšys yra naudojamas.
„Jei jūs gyvenate arti bokšto, tai jūsų telefonas spinduliuos mažai. Jei jūs gyvenate toli nuo bokšto, tai jūsų telefonas stengdamasis susijungti su tuo bokštu, kuris yra toli, spinduliuos daug.
Ir spinduliuotė tikrai yra didesnė nuo mūsų mobiliųjų telefonų negu nuo bazinių stočių“, – sakė R. Ustinavičienė.
Mokslininkai paneigė mitą, kad 5G ir plintantis koronavirusas turi sąsajų.
„Tai kodėl 5G ir koronavirusas? Kodėl ne gripo virusas? Kodėl ne tymų virusas? Ta sąsaja nėra logiška. Ir kas nors, kas kažkiek mąsto, iškart turėtų suprasti“, – teigė LSMU profesorė.
Medikai iki šiol diskutuoja tik dėl vieno – ar mobiliųjų skleidžiamos bangos gali sukelti vėžį?
„Labiau reikėtų bijoti mobiliųjų telefonų spinduliuotės ir, jeigu daug kalbate telefonu, naudotis reikėtų paprasčiausiomis laidinėmis ausinėmis“, – sakė R. Ustinavičienė.
Norint, kad namuose neliktų elektromagnetinių bangų, reikėtų atsisakyti įvairių buitinių prietaisų – televizoriaus, radijo, maršrutizatoriaus ir daug kitų.
„Reikėtų visus šiuos šaltinius, jei įmanoma, laikyti toliau, nes pagrindinis saugos būdas yra atstumas, nes didėjant atstumui elektromagnetinių bangų intensyvumas mažėja“, – teigė profesorė.
Visą pokalbį su LSMU profesore Rūta Ustinavičiene žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite pirmadieniais 19:30 val. per TV3 televiziją.
Visą laidą pamatykite čia:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
