Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Didžiausioje Baltijos gynybos pramonės konferencijoje dalyvavo daugiau nei 600 dalyvių iš 30 valstybių. Anot prezidento, tai – scena, pasirodyti Lietuvai.
„Puiki proga Lietuvai pademonstruoti savo ambicijas. Mūsų ambicijos yra didelės ir jas lengviausia išmatuoti pagal tai, kiek esame numatę skirti lėšų savo gynybai. 5–6 procentai yra lygis, kurį šiuo metu pasiekdama Lietuva būtų tikrai puikus pavyzdys kitiems NATO partneriams“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
„Gynybos pramonė yra vienas iš šios vyriausybės prioritetų, nes jeigu mes negalėsime laiku pagaminti pakankamų kiekių amunicijos ir ginklų, ginklų sistemų, tai tada mūsų atgrasymas tikrai bus tuščias“, – tikino krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Sukurta nauja programa
Žodžius apie ambicijas lydi ir naujai sukurta programa, pavadinimu „Vytis“.
„Kapitalo poreikis, aiškios trumpos procedūros, vienas langelis, kur kreiptis ir visa tai šiandien paskelbėme, pristatydami specializuotą iniciatyvą „Vytis“, kuri sprendžia būtent šiuos klausimus. Sudaro galimybę gauti iki 300 mln. eurų papildomų lėšų jau šiemet, įvairiausiomis formomis, tiek paskolomis, tiek subsidijomis, garantijomis“, – vardijo ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
„Mes, kartu su Lietuvos kariuomene, identifikuojame poreikius inovacijų. Sukūrėme finansavimo priemones, kad tuos poreikius atliepti ir finansuoti produktų kūrimą. Kuriame „Sandbox“ erdvę, kur galima bus testuoti, eksperimentuoti su sukurtais produktais ir galiausiai, mes turime programas eksporto skatinimui“, – dėstė Inovacijų agentūros atstovė Sigutė Stankevičiūtė.
Politikai į gynybos pramonę žiūri kaip į sritį, kuri gali ne tik aprūpinti mūsų kariuomenę, bet ir kurti darbo vietas, mokėti mokesčius būtent Lietuvoje.
„Potencialas yra tikrai didžiulis. Ir dronų gamyba, ir lazeriai, ir kitos pačios naujausios technologijos, o dabar dar ir kosmoso technologijos leidžia tikėtis, kad Lietuvos verslas žengia priešakyje ir yra pasirengęs padaryti dar daugiau“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Sėkmės yra pavyzdys „Broswarm“. Įmonė, kuri pernai metais laimėjo NATO inovacijų iššūkio konkursą, tai reiškia, kad NATO pripažino Lietuvos įmonę geriausia, ir tai yra kaip ir paskata ir įrodymas, kad lietuviai gali būti geriausi pasaulyje gynybos inovacijų skatinimo srityje“, – pabrėžė S. Stankevičiūtė.
Atsiranda ir sukčių
Vis tik patys verslininkai perspėja – ten, kur valstybiniai pinigai, ten ir rizikos. Štai neseniai Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į teisėsaugą, įtaria, kad Šaulių sąjungai pirkti dronai, nors buvo pristatomi, kaip lietuviški, bet iš tiesų yra kiniški.
„Yra problema, kad kai atsiranda daug pinigų, tai atsiranda, kaip mes vadiname, „gariūnai“, visokie apsišaukėliai, sukčiai ir t. t. lenda. Nu, tai turi ta ekosistema apsivalyti, apsivalys ilgainiui ir, aš manau, susitvarkys. Bet bendrai įvertinus, manau, kad Lietuvoje sąlygos vystytis gynybos pramonei yra tikrai geros“, – dėstė „Brolis group“ įkūrėjas Kristijonas Vizbaras.
„Šiandien mes turime gynybos pramonės kompanijų, kurios jau gamina dalykus ir kurios šiuo metu jau turi aiškią apyvartą. Yra kompanijų, kurios nori būti, net ir priklauso kai kurioms asociacijoms, nežinau, ką jos gamina ir nieko ant stalo padėti negali“, – tikino D. Šakalienė.
Lietuvos gamintojai ir kūrėjai dažniausiai kalba apie įvairius dronus ir kitus bepiločius. Vis tik į Lietuvą viliojami ir didžiuliai, pasauliniai gamintojai. Į Lietuvą jau žengia vokiečių „Rheinmetall“, laukiama amerikiečių, ukrainiečių gynybos pramonės atėjimo.
„Kai tik galėsime, iš karto paskelbsime, bet praktiškai, jeigu ne kas trečias, tai gal kas ketvirtas investuotojas, su kuriuo tenka kalbėti apie galimas investicijas, yra gynybos sektoriaus atstovas. Tai akivaizdu, kad Lietuva yra žemėlapyje“, – teigė L. Savickas.
Šiuo metu gynybos sektoriuje veikia keli šimtai lietuviškų įmonių. Anksčiau D. Šakalienė kalbėjo, kad per kadenciją tikisi išvystyti karinės technikos remonto sektorių, amunicijos ir net laivų gamybos pramonę.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Vagys!!!!!
