Ekonomistą kalbino žurnalistas Artūras Anužis.
Pone Mačiuli, ar didelis pinigų įliejimas į rinką iš Centrinių bankų nesidaro žalingas?
Jau akivaizdu, kad pandemija tapo visiškai atsieta nuo ekonominių procesų. Tas labai gerai matosi Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje – mes matėme rekordiškai dideles viruso plitimo bangas, bet gyventojų lūkesčiai beveik nesusvyravo, vartojimas toliau augo įspūdingais tempais, pramonė klesti.
Vienintelis dalykas, kuris ją stabdo – gamybinių pajėgumų trūkumas, darbuotojų trūkumas. <...> Yra seniai matyto mąsto klestėjimas. Tokiame kontekste dar iš centrinių bankų su neigiamomis palūkanomis, su pinigų pasiūlos didinimu greta su vyriausybių didžiuliais fiskaliniais deficitais skatinama ekonomika, turbūt net ekonomikos nestudijavusiam aišku, kad rezultatas bus didesnė infliacija.
Ji labai gerai matoma pastaraisiais metais visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. <...> Mes gyvename įkaitusiame laikotarpyje, kurį dar labiau pakaitina vyriausybės su biudžeto deficitais ir centriniai bankai.
Bet jei taip vyktų toliau, ar tai būtų žalinga?
Ji ir yra toliau skatinama, o jokios naudos nėra. Šalutinės pasekmės yra labiau neigiamos – jos paskatina kainų augimą, spekuliacijas finansų rinkose, mažina kapitalo paskirstymo efektyvumą. Reikia pripažinti, kad jei centriniai bankai pradėtų didinti palūkanas, jie nieko greitai neišspręstų, nes energijos kainų kilimo, dujų brangimo didesnėmis palūkanomis neišspręsi.
Čia reikia didesnių investicijų. Blogai yra tai, kad tuo pačiu metu vyksta ir pinigų pasiūlos didinimas ir biudžetų deficitas. Daug kam tai gali atrodyti nieko blogo – kišenės pilnėja, perka antrus ar trečius butus, bet to šalutinė pasekmė – daug didesnė infliacija.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
