Lietuvoje neekologišku dyzelinu varomą automobilį turi net 2 iš 3 vairuotojų.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Šiaulietis Vytautas jau 7-erius metus vairuoja seną – 20 metų dyzelinu varomą „Volkswagen Touran“. Nepaisant automobilio amžiaus, Vytautas džiaugiasi – mašina ekonomiška.
„Taip, taršumą turi – tas teisingai, bet kad būtų naujesnė, būtų mažiau tarši“, – sako Vytautas.
Vytautas svarsto apie naują transporto priemonę, bet prisipažįsta, kad dyzelio į elektrinį automobilį nekeistų – nebent į benzininį ar hibridinį.
„Prisipilu kuro baką – aš žinau, ramus esu, kad nuvažiuosiu daug šimtų kilometrų. O jei aš turiu sekti, kur pasikrauti, kur laiką gaišti, man reikia, kad viskas būtų greičiau“, – tikina vyras.
Lietuva nevykdo oro taršos mažinimo įsipareigojimo
Šalies auto ūkį keisti ekologiškesniu ir draugiškesniu gamtai Lietuvos valdžia turėtų skubėti. Mat Europos Komisija (EK) dar lapkritį apskundė Lietuvą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui kaip nevykdančią oro taršos mažinimo įsipareigojimo.
„Dar 2023 metais Europos Komisija išsiuntė net 9 iš 14 valstybių oficialią nuomonę, paragindama laikytis Europos Sąjungos teisės“, – teigia EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Eglė Striungytė.
Tiesa, kai kurių oro taršos rodiklių nesusitvarkė ne tik Lietuva, bet ir Švedija, Bulgarija bei Portugalija. Lietuva, remiantis dokumentais, savo oro taršos mažinimo tikslus turėjo įgyvendinti dar 2020-aisiais.
„Jeigu komisija kreipėsi, tai yra labai bloga žinia tai valstybei narei, kurios atžvilgiu vyksta toks teismo procesas. Aš nemanau, kad jis vyks ilgai. Manau, kad kitų metų pradžioje mes jau tikrai turėsime verdiktą“, – situaciją vertina europarlamentaras Petras Auštrevičius.
O verdiktas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pripažinus, kad Lietuva pažeidė įsipareigojimą, gali būti itin skausmingas valstybės biudžetui ir mokesčių mokėtojams.
„Lietuvai gresia nuo 100 tūkstančių iki galbūt net milijono per dieną. Tai yra didžiulė bauda, kadangi mes kalbam apie žmonių sveikatą“, – sako P. Auštrevičius.
Kaltina buvusią valdžią
Nustatyta, kad Lietuva nevykdo įsipareigojimų mažinti dviejų pavojingų teršalų – azoto oksidų – „nox'ų“ ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių. Apie 60 procentų azoto oksidų išskiria transportas. Daugiausia – taršūs, lietuvių mėgstamiausi dyzeliniai automobiliai. O naftos, automobilių, statybos, dažų pramonė ir tirpiklių, buitinės chemijos naudojimas namų ūkiuose prisideda prie nemetaninių lakiųjų organinių junginių normos viršijimo. Lietuva taip ir nepasiekė direktyvoje nustatytų tikslų sumažinti išmetimus palyginus su 2005 metų lygiu.
„Dėl „nox’ų“ mes turime trūkumą 15,3 procento, o dėl lakiųjų organinių junginių – virš 3 procentų“, – komentuoja aplinkos apsaugos agentūros atstovė Vilma Bimbaitė.
Anoje kadencijoje Simono Gentvilo valdoma Aplinkos ministerija įvedė tvarką gatvėse tikrindami taršius automobilius, skatino elektromobilių naudojimą teikdami paramą, miestai plėtė viešojo transporto ir dviračių infrastruktūrą ir ėmėsi įvairių aplinkosauginių priemonių skirtinguose sektoriuose, tačiau to nepakako.
„Nebuvo konsensuso, susitarimo, ką būtų galima daryti. Viena vertus, kaip ir buvo ieškoma tų priemonių, tos priemonės nebuvo tokios efektyvios, kaip buvo tikimasi“, – teigia aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.
O norint, kad oro tarša Lietuvoje mažėtų ir atitiktų ES reikalavimus, turi atsinaujinti šalies automobilių parkas, kuris yra vienas seniausių Europoje.
3 iš 4 automobilių Lietuvoje – senesni nei 10 metų. Beveik 65 procentai – neekologiški dyzeliniai. Lietuviai taip pat rikiuojasi ir ES penketuke pagal dyzelio suvartojimą vienam žmogui.
„Dominuoja daugiausiai seni ir žmonės, turėdami pinigų, yra linkę labiau pirkti brangesnius ir galingesnius automobilius“, – teigia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Ar dabartinė valdžia įves taršos mokestį?
Pasak eksperto, taršų, senesnį dyzeliuką Lietuvoje turėti ir pripildyti jo baką dyzelinu yra žymiau pigiau negu kitose Europos Sąjungos valstybėse. Štai, pavyzdžiui, Prancūzijoje 1 litras dyzelio vidutiniškai kainuoja apie 1,80 Eur., Lietuvoje – apie 1,60 Eur. Tad viena išeičių taršai mažinti, pasak M. Nagevičiaus, yra automobilių taršos mokestis.
„Taršos mokestis iš karto padaro motyvą žmogui rinktis mažiau taršų transportą. Pavyzdžiui, jeigu tu svarstai, ar pirkti galingą visureigį, ar pirkti vidutinio lygio mašiną“, – sako M. Nagevičius.
A. Paliukėnaitės teigimu, Aplinkos ministerija dar nėra nustačiusi, koks toks taršos mokestis galėtų būti:
„Įvardijamų priemonių sąraše, kuris šiuo metu yra tarp institucijų derinamas, yra ir mokestinių priemonių, bet kokios jos ir kokiu mastu galėtų būti taikomos, dar šiuo metu diskutuojama.“
Tačiau praėjusi valdžia taršos mokesčio neįvedė. Klausimas, ar išdrįs ši valdžia. Esą dabar Aplinkos ir dalis kitų ministerijų atnaujina Nacionalinį taršos mažinimo planą ir rengia priemonių planą, tačiau kokios konkrečiai tos priemonės – dar neaišku.
Nacionalinį taršos mažinimo planą Aplinkos ministerija žada atnaujinti kitų metų pirmoje pusėje, kai, pasak europarlamentaro Petro Auštrevičiaus, Europos Sąjungos Teisingumo teismas paskelbs savo nuosprendį Lietuvai.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
