Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Profsąjungos atkerta, kad 80 eurų padidinimas nedidelis ir tai mažiausia galima suma. Na o premjeras Gintautas Paluckas kol kas į darbdavių ir profsąjungų nesutarimus nesikiša ir prašo greičiau susitarti tarpusavyje patiems, antraip ir vėl Vyriausybei teks nustatyti minimalios algos dydį.
Darbdaviai nerimauja, pensininkai – trina rankomis
Šiaulietis Česlovas – priešpensinio amžiaus, tad vyras džiaugiasi turėdamas darbą mokykloje ir galėdamas būdamas eiliniu darbininku užsidirbti bent 75 proc. minimalios algos – apie 600 eurų.
Vyras svajoja, kad ir išėjęs į pensiją galės čia dirbti toliau ir tuomet gaudamas 1000 eurų per mėnesį gyvens sočiau.
Česlovui antrina ir Jonas, kad gaunant apie 1000 eurų Šiauliuose pragyventi įmanoma.
„Dirbu ne už minimalų atlyginimą, gaunu 900 eurų į rankas, atrodo normaliai pagal šitą darbą“, – TV3 žinioms pasakojo šiaulietis.
Lietuvos bankas jau skaičiuoja, kiek minimali alga galėtų padidėti kitais metais. Kad ji siektų pusę prognozuojamo kitais metais vidutinio šalies atlyginimo, turėtų siekti beveik 860 eurų į rankas, tai yra, padidėtų apie 80 eurų į rankas arba 160 eurų popieriuje.
„Formulė sako, kad minimali mėnesio alga turi siekti apie 50 proc. vidutinės algos, tam reikia kilimo 15,4 proc. arba 160 eurų“, – skaičiuoja Lietuvos banko atstovas Jokūbas Markevičius.
Išgirdę, kad kitais metais minimali alga gali padidėti į rankas apie 80 eurų, šiauliečiai visgi džiaugsmu netrykšta.
„Kainos baisingos, užsieny viskas pigiau. Maža, tūkstantis į rankas mažiausiai turi būti“, – patenkinta tokiu padidėjimu neliko kalbinta šiaulietė.
Kiek didės kitąmet minimali alga, jau svarsto ir Trišalė taryba. Profesinės sąjungos reikalauja mažiausiai 80 eurų padidėjimo ir norėtų dar daugiau.
„Pasisakome už MMA didinimą kaip suskaičiavo Lietuvos bankas, ekspertai, įvertino objektyviai makroekonominius rodiklius ir pateikė mums. Puiku“, – sakė profsąjungų konfederacijos pirmininkas Audrius Gelžinis.
Darbdaviai prašo mažesnio MMA kilimo
Tačiau darbdaviai nerimauja, kaip reikės pakelti Vyriausybės ruošiamą didesnių mokesčių naštą, tad minimalią algą reikalauja didinti perpus mažiau.
„Jei dar pakils minimalus atlyginimas, sukels visų atlyginimų kilimą, bet nebus efektyvumo, bus papildomi mokesčiai, kurie skatina išimti pinigus, o ne investuoti į Lietuvą“, – tikino Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Dabar yra svarbiausi iššūkiai su siūlymais didint mokesčius, padidėję mokesčiai stabdys atlyginimų augimą“, – įsitikinęs Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Vyriausybė laukia, kad dėl algos didinimo darbdaviai su profsąjungomis visgi susitartų.
„Mediatoriaus vaidmenį atlieka Vyriausybė, kad našta augančių atlyginimų būtų pakeliama, bet ir žmonės gautų didesnį darbo užmokestį, nes turime kainų kilimą, infliaciją, panašius dalykus“, – sakė G. Paluckas.
„Sustabdydami algų augimą našumo nepadidinsime. Žinodami šitas paprastas taisykles, tikiuosi, abi pusės susės ir priims sprendimą, jei ne, turės įsijungti ir vyriausybės vaidmuo“, – svarstė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Na o „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ragina minimalią algą didinti ne tik darbdaviams, bet ir valstybės biudžeto sąskaita – didinant ir neapmokestinamąjį pajamų dydį.
„Turėtų būti apie 65 eurai, o jei padarysime mokestinį pakeitimą su gyventojų pajamų mokesčiu, tai gali didėti iki 100 eurų, bet reikia didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį“, – siūlo R. Žemaitaitis.
Na o kitų metų biudžetą ruošianti Vyriausybė prašo darbdavius su profsąjungomis dėl minimalios algos didinimo susitarti iki birželio vidurio. Tačiau darbdaviai su tuo nesutinka ir derybas dėl minimalios algos planuoja vasaros pabaigoje, tai yra tik pamatę, kokių mokesčių tikėtis, kai Seimas birželį nubalsuos dėl mokesčių reformos.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
