Armėnijai sutikus su pralaimėjimu, 30 metų kontroliuotos didžiulės Kalnų Karabacho teritorijos perduodamos Azerbaidžanui, armėnams likusią teritoriją į savo rankas perima Rusijos kariuomenė, o tūkstančiai žmonių priversti palikti namus. Reportaže – autentiški vaizdai: istorijos iš gyventojų, pasiryžusių savo namus ginti iki mirties.
Nepripažinta Kalnų Karabacho Respublika. Vieninteliu saugiu keliu jungiančiu šį kraštą su Armėnija, automobilis po automobilio, žmonės skuba palikti savo namus.
Kalbadžaras, paskutinis armėnų gausiai apgyvendintas regionas šalies šiaurėje, kurį pralaimėjus karą, Jerevanas sutiko Azerbaidžanui atiduoti mainais už paliaubas. Azerbaidžano kariuomenė čia turėtų pasirodyti jau po kelių valandų.
Prieš išvykdami, gyventojai nuo elektros stulpų lupa net elektros laidus. Daugelis namų likę be langų ir stogų. Kiti gyventojai nesibodi savo ilgus metus puoselėtus namus net padegti. Gyventojai naujiems regiono šeimininkams nepalieka nieko.
Iki rugsėjo pabaigoje kilusio šešių savaičių karo, Kalbadžaro regione gyveno 15 000 žmonių. Daugelis jų prieš išvykdami pjauna net čia augusius medžius. Tačiau yra ir tokių, kurie su savimi išsiveža ir išsikastus artimųjų palaikus.
Tačiau ne visi traukiasi, net reikalaujant. Ashotas Sevyanas Kalbadžare gyvena paskutinius 50 metų. Pirmame kalnų Karabacho kare prieš 30 metų jis prieš Azerbaidžano karius kovėsi kartu su tėvu. Dar prieš savaitę fronte kovėsi su savo sūnumi, todėl šianakt čia atvykstantys Azerbaidžano kariai jo negąsdina.
„Tas, kuris įžengs į mano namus, turėtų gerai pagalvoti, nuo ko mirs”, – sako Kalnų Karabacho gyventojas Ashot Sevyan.
Vyro rankose ginklas. Jis neabejoja, kad šianakt iš jos teks paleisti kulkas. Ashotas sako, kad namuose ginklų turi ir daugiau, o į klausimą, ar yra pasiruošęs mirti ginant savo turtą, atsako trumpai: „Taip.”
Kartu su juo iki pabaigos likti žada ir jo sūnus. Prisijungti žada ir aštuoni kaimynai. Vyras sako, kad jo žmona ir dukra apie šį sprendimą nežino. Pasitraukusios į Jerevaną, jos viliasi, kad artimiausiu metu šeimos galva sugrįš pas jas. Kaip ir daugelis Kalnų Karabacho gyventojų Ashotas dėl žiauraus karo kaltina Europos abejingumą. Neva pasaulis nusuko akis nuo konflikto paženklinto pranešimų apie karo nusikaltimus ir uždraustų ginklų naudojimą. O sankcijomis žarstosi už daug mažesnius žmogaus teisių pažeidimus.
„Tai mano namai. Mano tėvas čia gimė, aš čia gimiau ir gyvenau čia 50 metų. Dabar dėl vieno parašo man buvo pasakyta keltis ir išvažiuoti. Visą gyvenimą kovojau dėl savo namų, dėl savo garbės. Atleiskite, bet jūs to nesuprasite“, – pasakoja A. Sevyan.
Tuo metu netoliese, virš garsiojo Dadivanko vienuolyno, kurį armėnai čia pasatatė prieš beveik 1000 metų, jau plėvesuoja Rusijos vėliava. Dar neseniai aplink verdant mūšiams šie Armėnijos sąjungininkės kariai, ramiai ilsėjosi bazėse. Tik Jerevanui pralaimėjus kare, daugiau nei 2000 šių, iki dantų ginkluotų taikdarių, dabar čia mažiausiai penkis metus bus atsakingi už saugumą ir žmonių judėjimą. Vienuolyno šventikas sako, nors svarbiausi reliktai ir kryžiai jau išvežti į Armėniją, žmonės atsisveikinti čia plūsta iš visos šalies, retas tiki, kad piligriminę vietą pavyks greitu metu aplankyti.
„Per paskutinias savaites vis daugiau žmonių čia atvyksta. Daugelis prislėgti, nes tai galbūt paskutinis kartas, kai jie mato šią šventovę. Ir kokia ateitis jos laukia“, – teigia vienuolyno tarnautojas Arthur Dikangeorkian.
Žmonės viduje dega žvakes, meldžiasi ir stengiasi įsiamžinti šventoje vietoje. Tvarios taikos Kalnų Karabachas nematė jau daugelį dešimtmečių. Prieš 30 metų kilus pirmam Kalnų Karabacho karui, savo namus čia paliko dešimtys tūkstančių azerbaidžaniečių. Dabar istorija kartojasi, tik šįkart namus palieka Armėnai.
„Važiavau į Jerevaną pasiimti savo šeimos. Atvykome čia važiuodami pakeliui namo atsisveikinti. Labai viliamės, kad tai nepasuktis kartais, kai čia lankomės“, – kalbėjo Kalnų Karabacho gyventojas Erik.
„Neįtikėtina, kad pasaulis visą tai matydamas nieko nedarė. Labai skaudu, kad žinai, kad čia gyveni ir tu, ir tavo vaikai, yra užpuolami ir jie iš tavęs atima patį švenčiausią dalyką“, – sako Kalnų Karabacho gyventoja Narine.
Ateinančiomis dienomis, Azerbaidžanui bus perleista paskutinis taikos sutartyje numatytas regionas nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos pietuose. Tuomet sostinė Stepanakertas ir aplink esantys kaimai, liks vienintelė teritorija Armėnų rankose, tiesa apsupta ir akylai prižiūrima Rusijos karinių dalinių.
