Prekybininkai pastebi, kad atsisakę plastikinių maišelių, pirkėjai ėmė imti daugiau nemokamų kombinuotų su plastiku popierinių. Na, o reikalavimą susimokėti už vienkartinį plastiko maišelį jau seka dar vienas aplinkosaugos pokytis parduotuvėse – jose greitai nebeliks ir plastiko butelių su atskiriamais kamšteliais.
Jau metai, kaip Seimo sprendimu prekybininkai nebeturi teisės vienkartinių plastiko maišelių pirkėjams dalinti už dyką. Ne visi pirkėjai tuo patenkinti:
„Iki tol buvo savikainoje, bet neatpigo dėl šito, naujas mokestis pasirodė.“
„Imsiu tiek, kiek man reikia.“
„Šiaip sumoku, gal kartą į kišenę įsikišusi išėjau.“
„1 centas buvo, nebuvo. Negaila tų centų.“
Surinko šimtus tūkstančių
Nusprendę reikalauti už kiekvieną tokį maišelį po centą, prekybininkai skelbia jų sunaudojimą sumažinę iki 70 proc. Štai „Maxima“ nurodo anksčiau išdalindavusi beveik 200 mln. maišelių per metus.
Apmokestinus maišelius, per metus sunaudojo perpus mažiau – 90 mln., iš jų beveik pusę – 40 mln. vienetų – pirkėjai apmokėjo. Taip per metus tinklas surinko apie 400 tūkst. eurų, tai yra beveik pusę milijono eurų.
„Tautos preke buvęs maišelis prarado titulą“, – džiaugėsi „Maxima“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.
Prekybos tinklas „Iki“ skelbia iki apmokestinimo sunaudodavęs apie 120 mln. maišelių per metus. Apmokestinus sunaudojo perpus mažiau – apie 50 mln., o už 22 mln. vienetų pirkėjai susimokėjo, tad per metus už maišelius tinklas surinko apie 220 tūkst. eurų.
„Kad ir simbolinė kaina, pirkėjų įpročius pakoregavo, galime džiaugtis, kad plastikas naudojamas atsakingiau“, – kalbėjo „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.
„Lidl“ ir „Rimi“ tinklai neatskleidžia, kiek maišelių sunaudodavo iki apmokestinimo ir kiek apmokestinę. Dalinasi tik procentiniu pokyčiu.
„Maišelių naudojimas sumažėjo beveik perpus, kiek daugiau nei 40 procentų“, – teigė „Lidl“ atstovė Lina Skersytė.
„Pokyčiai iškalbingi – iki 70 proc. sumažėjo vienkartinių maišelių suvartojimas. Didelis skaičius, pirkėjai sąmoningi, įsiklauso“, – skelbė „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė.
Išaugo popierinių maišelių suvartojimas
„Norfa“ yra skelbusi, kad maišelių apmokestinimo pradžioje per mėnesį jų pirkėjai nupirkdavo apie 1,5 mln. per mėnesį, kas pinigais išeitų apie 15 tūkst. eurų, o per metus – 180 tūkst. Prekybininkai pripažįsta, kad ne visi pirkėjai už maišelius susimoka, be to daugiau ėmė naudoti popierinius ar kombinuotus su plastiku konditerijos maišelius, kurie taip ir liko nemokami.
„Išaugo popierinių maišelių naudojimas. Nuo pernai liepos sunaudojo 1,8 karto daugiau popierinių maišelių“, – tikino „Maxima“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.
Girdėdami, kad prekyboje per metus plastikinių vienkartinių maišelių sumažėjo maždaug perpus, aplinkos ministerijos darbuotojai rezultatu patenkinti. Visgi jie ragina prekybininkus surinktus už maišelius pinigus ne pasilikti sau, o skirti aplinkosaugai.
„Vartotojų informavimui, įvairioms priemonėms, kad vartotojas galėtų atsiskaityti už maišelį“, – siūlė Aplinkos ministerijos patarėja Greta Česnaitytė.
Iki apmokestinimo plonų vienkartinių maišelių lietuviai sunaudodavo kone daugiausiai visoje Europos Sąjungoje – kiekvienam lietuviui tekdavo po 250 maišelių per metus, tad iš viso apie 700 milijonų.
Parlamentaras Kęstutis Mažeika priekaištauja Aplinkos ministerijai, kad ši neturi tikslių duomenų, kiek maišelių toliau keliauja į sąvartynus ir mano, kad prekybininkų pateikiami skaičiai – nepakankami, mat Lietuva įsipareigojo maišelių naudoti ne perpus, o keturiskart mažiau.
„Vartojimas nepasiekė lygio, koks buvo prognozuotas. Kai kurie sako, kad sumažėjo 50–30 proc., tai tiesa yra kažkur per vidurį, jos nežinome“, – įsitikinęs demokratas Kęstutis Mažeika.
Paskui vienkartinių maišelių apmokestinimą į parduotuves atkeliauja dar viena naujovė – nuo liepos visoje ES, taigi ir Lietuvoje įsigalioja draudimas patiekti į rinką butelius su nusukamais dangteliais. Palaipsniui visi gėrimų buteliai turės būti su neatskiriamais kamšteliais.
„Kamštelių randama paplūdimiuose, tarp 10 dažniausiai randamų šiukšlių, netinkamai atsikratytos gamtoje jos lieka mitybos grandinėse, tad nuspręsta kamštelius reguliuoti“, – aiškino Aplinkos ministerijos patarėja Saulė Deveikytė.
Tiesa, parduotuvėse buteliai su nusukamais kamšteliais dar galės būti parduodami, kol nesibaigs visi likučiai. Naujieji kamštelių reikalavimai galios visiems 3 litrų ir mažesnės talpos ir tik plastikiniams gėrimų buteliams. Stiklinių butelių kamšteliams ir ne gėrimų buteliams ribojimų ir toliau nebus.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
