Moteris sako nežinojusi, kad emigravusi kompensaciją praranda. „Sodra“ aiškinasi, ar lietuvė specialiai neslėpė išvykimo, kad išsaugotų kompensaciją.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
64 metų Lina jau beveik 20 metų gyvena Didžiojoje Britanijoje. Prieš tai sovietmečiu 19 metų dirbo Kauno gamykloje „Dirbtinis pluoštas“.
„Mes darėm acetoninį siūlą, dirbom su acetonu, kai baigiau aš ten dirbti, iš burnos acetono kvapas vis viena jautėsi kažkurį tai laiką“, – darbo sąlygas prisimena Lina Abukevičienė.
Linai, kaip ir jos bendradarbiams, už darbą kenksmingomis sąlygomis priklausė kompensacija.
„Buvo įstatymas, kai sulauki 55 metų, kas sulaukė, tie išėjo į pensiją 10 metų anksčiau. O mums reikėjo užpildyt tokį prašymą, kad mes, kai sueis priešpensinis amžius, prieš 10 metų, jūs gausit tą lengvatinę pensiją“, – teigia Lina.
Dar nesulaukusi pensinio amžiaus Lina pradėjo gauti kompensaciją, kuri paskutiniu metu siekė 330 eurų. Tačiau vieną dieną atėjo iš „Sodros“ laiškas, kad kompensacija jai nepriklauso, nes gyvena užsienyje ir visą gautą sumą turi grąžinti.
„Šokas, 34 tūkstančiai eurų, tai čia tikrai nesąmonė, aš galvojau, čia kokia klaida, gal spam’as (šlamštas – aut. past.)“, – tikina pensininkė.
Navickienė: „Nėra teisinga“
„Ji, žinodama, kad turėjo pranešt „Sodrai“ išvažiuodama į Jungtinę Karalystę, to nepadarė. Ir „Sodros“ sistema nematė, kad jos nėra Lietuvoje, jai ta kompensacija buvo mokama, nors pagal įstatymą ji jai nepriklauso“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
To, kad turi deklaruoti išvykimą bei tai, kad gyvendama užsienyje praranda kompensaciją už darbą kenksmingomis sąlygomis, Lina sako nežinojusi.
Tačiau „Sodros“ atstovai Linos aiškinimais abejoja – aiškinasi, ar norėdama gauti kompensaciją sąmoningai neslėpė, jog dirba Jungtinėje Karalystėje. Ministrė siūlo pensininkei su „Sodra“ kalbėtis geruoju.
„Aš rekomenduoju kreiptis į „Sodros“ atstovus ir šią situaciją aiškintis, priiminėti kažkokius individualius sprendimus, suma tikrai yra didelė, bet laikotarpis taip pat yra nemažas, tai aš viliuosi ir manau, kad „Sodra“ tikrai ieškos sprendimų, kaip tokioj situacijoj moteriai reikėtų padėti“, – sako M. Navickienė.
„Aš jaučiuosi nuskriausta, aš tikrai nuskriausta ir nenoriu jiems grąžinti tų pinigų, nes jie man priklauso“, – teigia Lina.
Pačius įstatymus, kad išvykęs žmogus į užsienį praranda teisę gauti valstybines išmokas, ministrė svarsto keisti.
„Nėra teisinga, kad žmonės negali persikelti į kitas valstybes, todėl siūlysime sprendimus rudens sesijoje, kad tam tikras valstybines pensijas, tarkime, mokslininko pensija ar tai tremtinio, politinio kalinio, nukentėjusiojo pensija galėtų priklausyti žmogui, kuris išvyksta ir deklaruoja savo gyvenamąją vietą kitur“, – sako M. Navickienė.
Ar ir kompensaciją už kenksmingas sąlygas būtų galima mokėti išvykusiems svetur, politikai dar tarsis su „Sodra“. Tačiau jau dabar aišku, kad Seime yra prieštaraujančių, kad žmogus valstybinę pensiją gautų ir išvykęs iš Lietuvos.
„Tai nėra tavo asmeniškai uždirbta, ar tau priklausanti išmoka. Tai yra valstybės geras noras už kažką tau kompensuoti arba primokėti, skirtingai nuo visų likusių, kurie nebuvo laiku ir vietoj kažkur, arba negavo kažkokį pasižymėjimą“, – teigia Seimo Socialinių reikalų komiteto narys Algirdas Sysas.
O kad neištiktų toks likimas kaip Linos, iš Lietuvos išvykstantiems ilgiau nei 6 mėnesiams asmenims reikia deklaruoti išvykimą Registrų centre.
Išvykus prarandama teisė į įvairias socialines, pavyzdžiui, vienišo asmens, išmokas.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
