Nė vienas iš afganistaniečių nėra to prisipažinęs, o ir rusiškai sako nesuprantantys. Pasak Lauryno Kasčiūno, visoje šioje istorijoje daug neaiškumų, dėl kurių kyla įtarimai, kad visa ši istorija surežisuota Rusijos arba Baltarusijos režimo, o afganistaniečiai – gali būti ir užverbuoti agentai.
„Aš esu iš Kabulo, Afganistano. Aš buvau anglų kalbos mokytojas Afganistane.“
Afganistanietis jau Lietuvoje pasakoja, kad iš Afganistano pabėgo, nes ten su žmonėmis elgiasi kaip su gyvuliais. Tik pasakodamas savo istoriją vaikinas pamiršo papasakoti, kad prieš tai yra ilgai gyvenęs Rusijoje. Tą išsiaiškino 15min.lt žurnalistai.
Vienoje nuotraukoje jis su kitu afganistaniečiu, kuris taip pat kirto Lietuvos sieną, Maskvoje geria „Žiguli“ alų. Tiesa, afganistaniečiai, patekę į Lietuvą, sakė vieni kitų nepažįstantys, nors šioje nuotraukoje pozuoja trise. Vienas iš jų ant veido nusipiešęs Rusijos vėliavą. Į Lietuvą neteisėtai bandžiusių patekti migrantų advokatė Asta Astrauskienė, ginanti juos Europos žmogaus teisių teisme, sako, šių detalių esą nežinojusi, o ir laiko joms išsiaiškinti neturėjo.
„Pati byla yra ne apie tai. Ji apie situaciją, kuri kelia grėsmę, kad jeigu asmenys ir toliau bus stumdomi tarp dviejų valstybių ir jie gyvens tam šlapiam, šaltam miške, tai iš esmės tai prilygsta žmonių kankinimui“, – sako ji.
„Jeigu būčiau advokatas, aš labiau pasidomėčiau, su kuo aš dirbu. Viena. Ir ar savo veikla neprisidedu prie priešiško režimo naudos“, – teigia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
O afganistaniečiams Rusijos režimas, atrodo, priešiškas visai nebuvo. Nuotraukose matosi, kaip afganistanietis pozuoja prie istorinių Maskvos paminklų ar smagiai leidžia laiką su merginomis. Afganistaniečiai pamiršo ne tik paminėti, kad jie mažiausiai dvejus metus gyveno Rusijoje. Užmiršo, kad bent jau vienas jų ten ir mokėsi.
Vienas baigė Maskvos universitetą ir socialiniuose tinkluose susirašinėjo rusiškai, tačiau būnant Lietuvos-Baltarusijos pasienyje su baltarusių pareigūnais rusiškai kažkodėl susikalbėti nepavyko. Afganistaniečiai prašė, kad jiems vertėjautų jų advokatė.
„Labai įdomi detalė visam šitam tyrime. Būtent tyrime, kuris galėtų atskleisti visą šitą loginę grandinę. Man tikrai labai keista, kaip jie koordinavo savo veiklą ir su advokatais, esančiais Lietuvoje. Kaip jie sugebėjo be dokumentų, bet su Žmogaus teisių teismo sprendimu ateiti į Lietuvą“, – tikina L. Kasčiūnas.
Pasak Lauryno Kasčiūno, kai Lukašenka pamatė, kad Lietuvos užtvindymas pabėgėliais tampa sudėtingas, išsitraukė žmogaus teisių kortą. Kasčiūnas sako, nereikia atmesti galimybės, kad visa ši afganistaniečių istorija – tikslingas ir organizuotas bandymas, pilotinis projektas precedento sukūrimui ir migrantų kelio atvėrimui. Afganistaniečiai nuotraukas iš Maskvos kelia nuo 2018 metų, o paskutinė daryta birželio 29 dieną.
