afganistaniečiai

Šią savaitę sukanka lygiai metai, kai į Lietuvą iš talibų užimto Kabulo ištrūko beveik 180 afganistaniečių, buvusių vertėjų – lietuvių karių pagalbininkų. Ir bėgti iš juos priglaudusios Lietuvos afganistaniečiai niekur neskuba. Į užsienį per pirmus metus išvyko vos dvi šeimos.  Lietuvoje likusios afganistaniečių pabėgėlių šeimos su vaikais bando integruotis mūsų šalyje – išsinuomojo būstus, kai kurie jau dirba ir gerokai pramoko lietuvių kalbos.

Lietuvos kariams padėję afganistaniečiai vertėjai iš Raseinių išvyko gyventi į didžiuosius miestus. LRT teigimu, penktadienis buvo paskutinė diena, kai galiojo bendrabučio, kuriame afganistaniečiai gyveno, nuomos sutartis. Lietuvos kariams padėję vertėjai, jų šeimos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ieško darbo, planuoja studijuoti. Nespėję rasti nuomojamo būsto bus apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Vilniuje. Tokių buvo dvi šeimos.

Vasarą į Lietuvą parskraidintos afganistaniečių šeimos ne tik kuriasi mūsų šalyje, bet dalis jų jau spėjo ir įsidarbinti kebabų pardavėjais, virėjais, pakuotojais, keli rengiasi mokslams Lietuvos universitetuose. Užimtumo tarnybos skaičiavimais, jau pusė iš beveik šimto užsiregistravusiųjų rado būstą didžiuosiuose miestuose, tačiau darbo paieškos dažnai užsitęsia. Raseinių technologijų ir verslo mokyklos bendrabučio kambaryje – išsikraustymo nuotaikos.

Praėjo jau beveik trys mėnesiai, kai rugpjūčio pabaigoje į Lietuvą atskraidinti lietuvių kariams Afganistane talkinę vertėjai. Sulaukę leidimų gyventi mūsų šalyje užsieniečiai dabar susiduria su niūria kasdienybe. Jiems sunkiai sekasi ieškoti būsto ir darbo, mat lietuviai bijo ir vengia savo butus nuomoti migrantams. Darbo net ir nekvalifikuoto kol kas niekam nepavyko gauti: „Trys žmonės gyvena viename kambaryje, trys kitame.

Migracijos departamentas prieglobsčio kol kas nusprendė nesuteikti 26 afganistaniečiams, tačiau jiems bus išduoti humanitariniai leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. „Dėl neaiškios, nestabilios padėties Afganistane yra sustabdyti išsiuntimai į Afganistaną.

Rugpjūčio pabaigoje Raseiniuose apgyvendinti iš Afganistano evakuoti vertėjai, talkinę lietuvių kariams, vis dar stengiasi priprasti prie naujos šalies ir kultūros, tačiau veiksmas čia virte verda – dar negavę prieglobsčio Lietuvoje jie ėmė mokytis lietuvių kalbos. Vieni stengiasi pradėti nuo lietuvių kalbos pagrindų, pavyzdžiui, abėcėlės ar raidžių tarimo, o kiti dega noru gilintis į kitas kalbos subtilybes, pasakoja viena iš juos mokančių savanorių Jurga Bulotienė.

Teisėsaugos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dviejų nepilnamečių nelegalių migrantų neteisėto gabenimo per valstybės sieną, disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir ginklu su šaudmenimis. Ikiteisminį tyrimą atliekančių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų duomenimis, penktadienį, apie 10 val.

Į Lietuvą atvykusiems ir Raseiniuose apgyvendintiems afganistaniečiams vertėjams ir jų šeimoms įteikti leidimai nuolat gyventi šalyje, pranešė rajono meras. „Leidimai nuolat gyventi Lietuvoje jau afganistaniečių rankose. Šiandien visiems į mūsų kraštą atvykusiems žmonėms Migracijos departamento Tauragės skyriaus vedėja Edita Aurilienė ir jos kolegos įteikė oficialius dokumentus“, – feisbuke rašo Raseinių rajono meras Andrius Bautronis.

Iš Kabulo parskraidinti lietuvių kariams padėję afganistaniečiai ir jų šeimos jau kelis mėnesius įsikūrę Raseiniuose. Miesto bendruomenė juos priima noriai, tačiau pastaruosius glumina vaizdas prie konteinerių – nemažai afganistaniečiams skirto maisto išmetama jo net nepalietus. Rajono miesto savivaldybės meras Andrius Bautronis tikina, kad sumišimas kilo nepagrįstai.