Vilniaus centre – 50 infekcijos židinių: pavojų sveikatai kelia net prisilietimas

XXI-ojo amžiaus Vilnius – žaliuojantis ir žalias su daugybe parkų ir miškų vidury miesto, nemokamas elektromobiliams, draugiškas dviratininkams, pilnas modernių idėjų, ambicijų ir kvapų. Gedimino prospekte kvepia prabangiais kvepalais, o senamiestyje – cepelinais ir šaltibarščiais, kuriuos mielai kerta užsienio turistai. Bet užsukus ten, kur turistų gidai neveda, vaizdas visai kitoks, o žmonėms gali kilti net ir pavojus gyvybei.

Kas dedasi Vilniuje esančiose Šnipiškėse domėjosi naujos TV3 televizijos žurnalistinių tyrimų laidos „Žalioji byla“ komanda.

Vilniaus Šnipiškių rajone galima suskaičiuoti net 53 lauko tualetus, o jais naudojasi apie 250 gyventojų. Nors dėl lauko tualetų grasinama baudomis, tai Šnipiškių gyventojams nė motais. Jų negąsdina net ir tai, kad lauko tualetuose galima užsikrėsti ir pavojų gyvybei keliančiomis ligomis.

„Jeigu daug užkrato patenka į žmogaus organizmą ir viskas labai greitai vystosi, tai gali kilti ir pavojus gyvybei“, – laidoje „Žalioji byla“ kalbėjo gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

REKLAMA

Šnipiškes ponas Vytautas vadina Šanchajumi – rajoną, iš kurio Vilniaus centras ir senamiestis pasiekiamas pėsčiomis. Ponas Vytautas čia gyvena jau 52 metus. Kartu su juo ir jo kaimynais Šnipiškėse dar esą „gyvena“ hepatitas, vidurių šiltinė, cholera, Noro virusas, Roto virusas, poliomielitas, kaspinuočiai ir daugybė kitų bjaurių virusinių, bakterinių, parazitinių infekcijų.

(11 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Vilniaus centre – 50 infekcijos židinių: pavojų sveikatai gali kelti net prisilietimas

„Žmogus, atėjęs į tokį tualetą, ypač jeigu jis turi kažkokių žarnyno infekcijos ligos požymių, su savo išmatomis gali paplatinti labai daug sukėlėjų. Žarnyno infekcines ligas gali sukelti ir bakterijos, gali būti ir virusinės kilmės, taip pat ir kirmėlinės kilmės arba pirmuonių kilmės susirgimai. Bakterijos gali ir kelias dienas išsilaikyti, o kirmėliniai susirgimai, kirmėlių kiaušinėliai, tai išvis gali net ir kelis mėnesius išlikti gyvybingi. Reiškia, kad tada yra pavojus užsikrėsti ir kitiems žmonėms“, – įspėjo gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Šnipiškių gyventoja Vanda gamtinius reikalus tvarkosi civilizuotai, miestietiškai. Ji sako, kad tualetą namo viduje ji įsirengė dar prieš 20 metų, kai čia atsikraustė. Bet visi kiti, anot jos, taip ir liko kaimiečiais.

„Čia baisiau nei kaime. Kaime dabar labai gražu, o čia kaip nežinau kur“, – savo nusivylimo laidoje „Žalioji byla“ neslėpė Vanda. Moteris guodžiasi, kad langų negali pradaryti net ir pačią karščiausią dieną, nes vos už keliasdešimties metrų – kaimynų lauko tualetas.

Šnipiškių gyventoja Vanda

Bet Vandos kaimynė Irena sako, kad lauko tualetai – nieko baisaus, nes prie visko galima priprasti. Moteris čia gyvena jau 12 metų ir turi raktą nuo tualeto. Gyventoja jau priprato prie visko ir tikina, kad lauko tualetą išvalo čia atvažiuojanti speciali mašina.

„Vat jau galvojame su kaimynais, kad reikia kviesti. Tai gal vat jau greitai išvalysime“, – tikino Irena.

Gretimoje išvietėje galima rasti ir popieriaus, ir net oro gaiviklį, bet tualetas vis tiek dvokia. O rankų nusiplauti nėra kur, nes vanduo – už 50 metrų. Neplautose ponios Irenos rankose – dar vienas raktas ir kibiras. Su jais moteris eina prisipilti vandens iš kolonėlės. Irena teigia, kad per dieną ji sunaudoja maždaug tris kibirus – jų užtenka ir apsiprausti, ir maistą pasigaminti.

Vanduo iš kolonėlės vienam gyventojui kainuoja apie tris eurus per mėnesį – vandens piltis gyventojai gali kiek tik nori, nes niekas jo neskaičiuoja. Tuo metu lauko tualetas kainuoja tik tada, kai prisipildo – maždaug 10-20 eurų per metus.

Vandens kolonėlė

O štai Šnipiškių gyventojas Genrichas ir jo žmona Kristina naktį į tualetą nevaikšto – gamtinius reikalus jie atlieka į kibirą, o išaušus rytui viską išneša į lauko išvietę. Smirdi, nepatogu, nehigieniška, bet, kaip sako Kristina ir Genrichas, jie tėra nuomininkai, o šeimininkams dėl to nusispjauti, nors centrinė kanalizacija vos per keletą metrų nuo namo.

Kaip laidos „Žalioji byla“ žurnalistui pasakojo Šnipiškių gyventojai, valdžia čia užsuka tik prieš rinkimus. Genrichas ir Kristina teigė, kad vienas kandidatas į merus už balsą žadėjo čia pastatyti biotualetą. Bet rinkimai praėjo ir pažadai užsimiršo, o smarvė Šnipiškėse liko. 

„Daugėjant musių jos veisiasi ten, kur yra nešvarumai. Tad jos nuskridusios prie išmatų, jeigu tie tualetai yra labai netvarkingi, pasikapsto ir užsikrečia pačios ant savo sparnelių, kojelių. Tada jos gali nunešti tą užkratą ir ant maisto“, – dėl lauko tualetų kylančius pavojus toliau vardijo gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Specialistė aiškina, kad įėjus į nešvarų lauko tualetą beveik kiekvienas paviršius gali būti užterštas išmatomis – ir rankenos, ir sienos.

„Kur žmogus prisiliečia prie kurios nors vietos, jis gali praktiškai ant rankų ar ant savo kūno, ar ant savo drabužių tą sukėlėją parsinešti į namus“, – teigė gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Bakterijų, virusų, mikrobų ir kitų parazitų nebijo ir Šnipiškėse gyvenantis Algirdas, nors neįgaliojo vežimėlyje sėdintis vyras kasdien susiduria su nemenkais nepatogumais. Algirdas teigia, kad jis nesiprausė jau daugiau nei metus. Anot Algirdo, jo lauko tualetas yra tvarkingas, prižiūrėtas ir visada laiku ištuštinamas.

„Dangtis yra. Atidarome dangtį, iškviečiame, išvalo du kartus per metus ir viskas – nei čia smarvė, nei ką“, – laidos „Žalioji byla“ žurnalistui pasakojo Algirdas.

„Bet čia juk nėra net kur rankų nusiplauti“, – pastebėjo žurnalistas.

„O kam?“, – atšovė Algirdas.

Šnipiškių gyventojas Algirdas

Tačiau, pasak gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės išėjus iš tualeto plauti rankas būtina.

„Jeigu nėra sąlygų nusiplauti rankų, tai dar labiau padidėja rizika užsikrėsti“, – tikino epidemiologė.

Tiesa, šalia Algirdo valdos yra ženklai, žymintys, kad čia atvesta nuotekų kanalizacija ir vandentiekis. Tai kas trukdo prie jos prisijungti? Pasak Algirdo, jis geriau jau bus metus nesiprausęs, nes jam nusibodo prašinėti. Tame pačiame sklype gyvenanti Algirdo sesuo Regina teigia, kad vandentiekio ir kanalizacijos iš savivaldybės ji prašo kiekvienais metais – rašo raštus, yra pasirengusi prisijungti už savo pinigus ir kantriai laukia.

„Buvo pasakyta – arba mokėsite baudas už lauko tualetus, arba prisijungiate. Na, prisijungiam, mes dirbančios, pinigų užteks. Bet vat, matot, kaimynei... Jai įsivesti reikės maždaug penkių tūkstančių, mums kažkur dviejų tūkstančių, nes tiesiai nuo įvado gal metrą tik reikia kastis“, – tikino Regina.

Gąsdina baudomis, bet prisijungti vis dar neleidžia. Vandens ir nuotekų tinklai Šnipiškėse buvo išvedžioti pernai. Gyventojams belieka tik prie jų prisijungti, bet jungiasi tik pavieniai.

Ir visa tai beveik pačiame sostinės centre, šalia Vilniaus savivaldybės, kuri sugebėjo išmėžti skulptūras nuo Žaliojo tilto, sutrupinti Profsąjungų rūmus ir išardyti taborą. Bet Šnipiškių lauko tualetai, rodos, virto neliečiama zona. Vilniaus meras Remigijus Šimašius laidos „Žalioji byla“ komandai komentaro nesuteikė, bet Šnipiškių lauko tualetų situaciją pakomentavo savivaldybės atstovas atsakingas už vandens ir nuotekų reikalus.

Pasak jo, tualetų kaip taboro valdžia kol kas negriaus – jais naudotis leis mažiausiai 9 mėnesius, bet jungtis vis tiek reikės. Dalį darbų kainos savivaldybė žada kompensuoti.

„Savivaldybė patvirtino kompensavimo tvarką. Kompensuosime prisijungusiems prie nuotekų tinklų iki 1175 eurų. Papildomai gyventojai, kurie yra socialiai remtini, gali kreiptis į savivaldybę gauti vienkartinę išmoką 470 eurų per metus. Tai mes galvojame, kad šiandien sudarytos visos sąlygos neteršti gamtos ir jungtis prie nuotekų“, – laidoje „Žalioji byla“ kalbėjo Vilniaus miesto Šilumos ir vandens ūkio poskyrio vedėjas Kęstutis Karosas.

Tačiau nemažai šnipiškiečių jau ir taip vos galą su galu suduria, todėl investuoti į civilizuotus patogumus nesiruošia nė cento. Nors jie galėtų būti milijonieriais – žemė Šnipiškėse yra labai brangi, todėl čia gimusiems ir užaugusiems gyventojams siūlomos daugiaženklės sumos. Bet jos žmonių nevilioja.

„Niekur aš nenoriu, man čia yra gerai“, – teigė Šnipiškėse gimusi ir septintą dešimtmetį čia gyvenanti Ala.

Lauko tualetas

Solidžią sumą pinigų už lopinėlį žemės verslininkai siūlė ir ponui Vytautui. Už du arus žemės vyras galėjo gauti 350 tūkstančių eurų. Už tokius pinigus jis galėtų nusipirkti ir butą su visais patogumais, bet ponas Vytautas įsitikinęs, kad jis tokių patogumų nenori – Šnipiškėse yra viskas, ko jam reikia.

„Nori ir malkutėmis pasikurenai. Galiu šašlykiuką pasidaryti kieme – jokių problemų. Agurkėlis auga, pomidoras auga. Ir į centrą – sėdi į 88-tą ir nuvažiuoji į stotį, oro uostą. Turgus vietoje, „Europa“ vietoje. Viskas vietoje. Vaistinės vietoje. Šanchajuje gera gyventi“, – atviravo Vytautas.

Anot Vytauto, pinigai laimės neneša, o duonai ir linksmybėms „Šanchajuje“ galima nesunkiai užsidirbti. Vyras renka metalą ir jį vėliau pardavinėja – už tai gautų pinigų jam esą pakanka.

Už aplinkos teršimą nuotekomis gyventojai baudžiami nuo 60 iki 300 eurų baudomis. Atskirais atvejais skaičiuojama ir gamtai padaryta žala, kuri gali siekti tūkstančius. Šnipiškėse galima būtų bausti kone kas antrą išvietės šeimininką – duobės nesandarios, visas turinys smelkiasi į žemę, o nei vienas gyventojas laidos „Žalioji byla“ komandai negalėjo pateikti nei sutarties, nei sąskaitos už nuotekų išsiurbimą. Tačiau Šnipiškių gyventojai teigia čia aplinkosaugininkų taip ir niekada nematę.

„Gal ir atvažiuoja, kada mes nematome“, – teigė viena Šnipiškių gyventoja.

Bet kažkada visgi gali taip nutikti, kad aplinkosaugininkai ims aršiai tikrinti gyventojus ir jų lauko tualetus, o vėliau ims dalinti ir baudas.

„Tikimės, kad mes neprieisime iki to sprendimo, kad nutars Europos Komisija kreiptis į teismą. Mes jau esame nemažai atlikę. <...> Mes kalbamės su aplinkos apsaugos departamentu ir jie, kiek žinau, yra numatę tarp prioritetų būtent individualių nuotekų tvarkymo kontrolę. Matyt, nereikia tikėtis, kad bus šimtu procentų visi patikrinti, nes labai daug objektų. Kontrolės pareigūnai turi ir kitų sričių kontrolę. Tai, matyt, visų šimtu procentų nepadengsime, bet dėmesys tam tikrai padidintas“, – aiškino Aplinkos ministerijos Vandenų politikos klausimų patarėjas Irmantas Valūnas.

REKLAMA

Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas

Tai kada visgi Šnipiškių lauko tualetų turėtų nelikti? Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas žada, kad jau 2023-aisiais smarvė iš Šnipiškių turėtų dingti.

„Aišku, kad XXI-ajame amžiuje miesto centre turėti gyvenamąsias zonas, kuriose nėra nei vandens, nei miesto nuotekų tinklų yra apsileidimas, bet gera žinia ta, kad šitie dalykai yra sprendžiami ir darbai vyksta net ir dabar – yra klojamos magistralinės trasos ir šita problema bus išspręsta“, – teigė Valdas Benkunskas.

Visą reportažą ir daugiau gyventojų istorijų apie gyvenimą Šnipiškėse žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

Žurnalistinių tyrimų laidą „Žalioji byla“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 11 val. per TV3 televiziją.

VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:


Rašyti komentarą...
J
Javol
2020-07-06 17:32:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tūkstančius metų šiko būdelėse , o dabar ten staiga visos mirtinos ligos susirinkusios , cirkininkai
Atsakyti
-1

G
Garbanele
2020-07-06 17:24:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ką jūs čia paistote,juk kai kurie žmonės net pagalvoti apie tuos butus nenori,tai ką jūs į tai?prievarta naudosime?,baudas desite?tai kokia čia valstybė?,jau tikrai tie reporteriai neturi ką veikti visų pirma,o antrą,visoje Europoje taip žmonės gyvena
Atsakyti
0

I
III
2020-07-06 17:37:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
nėr to žalio VILNIAUS, nėr; šaligatviai išklaipyti, gatvės lopais nusėtos, šiukšlių konteineriai pradvokę perpildyti retai išvežami, elektros stulpai surūdyję, pastatai nubiauriotom nurašinėtom sienom, paminklai nugriauti ir dar griaunami, miesto transportas senas supirktas jau nudėvėtas ir dar tas šimašiaus openbeachas centrinėj aikštėj už 60tūks evrų.. kas atsakingas už teisingumą valstybėj, nes dabar Lietuvoj klęsti nebaudžiamumas
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (9)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų