Teikiama parama – tai unikali galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo. Paramai iš viso skirta 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.
Išmoka 900 eurų už 1 hektarą
Kompensacijos dydis vienam pareiškėjui – 900 eurų (su PVM) už 1 hektarą.
Kreiptis dėl paramos kviečiami fiziniai asmenys, valdantys ne miško paskirties žemę, kurioje savaime užsisėjo ir sudygo medžiai (savaiminukai).
Pagal šiuo metu galiojančias Miškų įstatymo nuostatas, jaunesniais kaip 20 m. savaiminukais apaugusi ne miško žemė gali būti inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas tik žemės savininkui pageidaujant.
Medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius bent 20 m. ar didesnis, apaugę plotai apskaitomi mišku aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Gyventojams, norintiems pasinaudoti parama, APVA paruošė atmintinę, kurioje nuosekliai pristatomi visi žingsniai, kuriuos turi atlikti žemės savininkai, norintys sulaukti paramos ir turimą ne miško žemės plotą paversti mišku.
Atlikus atmintinėje nurodytus žingsnius, paraiškos APVIS svetainėje teikiamos tol, kol užteks kvietimui numatytų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 16 d.
Pristatytas Nacionalinio miškų sektoriaus strateginio dokumento projektas ir tolesnė jo rengimo eiga
Birželio 18 d. Aplinkos ministerija suinteresuotiems asmenims pristatė pirminį Nacionalinio miškų sektoriaus strateginio dokumento projektą ir tolesnę jo rengimo eigą. Renginyje dalyvavo mokslo bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų ir miškų sektoriaus atstovai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nacionalinis miškų sektoriaus strateginis dokumentas nustatys bendras miškų politikos kryptis iki 2050 metų ir pagrindines įgyvendinimo priemones pirmajam įgyvendinimo etapui (2027–2030 m.).
„Miškai yra mūsų strateginis turtas. Jie saugo biologinę įvairovę, prisideda prie klimato kaitos švelninimo, aprūpina šalies bioekonomiką ištekliais ir kuria gerovę visuomenei. Tačiau nuo to laiko, kai baigėsi 2012–2020 metų plėtros programa, šalis neturi vieningo ilgalaikio miškų sektoriaus strateginio dokumento.
Tikslai ir priemonės šiandien išskaidyti tarp kelių dokumentų, todėl trūksta nuoseklaus, suderinto požiūrio. Šį poreikį patvirtino ir Nacionalinio miškų susitarimo procesas. Būtent tam ir skirtas dokumentas, kurį šiandien pristatome“, – sako Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis.
Šiuo dokumentu siekiama vienoje vietoje apibrėžti ilgalaikes miškų politikos kryptis, prioritetus ir siektinus rezultatus iki 2050 metų bei suderinti ekologinius, klimato, socialinius ir ekonominius tikslus.
Nacionalinis miškų sektoriaus strateginis dokumentas remiasi Nacionalinio miškų susitarimo proceso metu sukauptu įdirbiu, 2024 m. Seimo rezoliucijoje dėl miškų politikos išreikštomis nuostatomis, nacionaliniais strateginio valdymo dokumentais ir Aplinkos ministerijos užsakymu atliktos miškų sektoriaus esamos situacijos analizės rezultatais.
Aplinkos ministerija kviečia suinteresuotus asmenis teikti pasiūlymus ir pastabas strateginio dokumento projektui. Tai galite padaryti užpildydami E-pilietyje pateiktą pasiūlymų ir pastabų teikimo formą iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Ypač laukiame pagrįstų pasiūlymų pagrindinių dokumento įgyvendinimo priemonių formulavimui.
E-pilietyje paskelbtas pirminis strateginio dokumento projektas. Atsižvelgiant į gautas pastabas ir konkrečius pasiūlymus, jis toliau bus tobulinamas.
