Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pastebėjo, kad lietuviai norėtų tokių pensijų, kaip Švedijoje.
„Ten vidutinė pensija siekia 1303 eurus. Tačiau Švedijoje pensijų kaupime dalyvauja žmogus, valstybė ir darbdavys. Pas mus trūksta darbdavio dalies. Jie irgi galėtų mokėti įmokas į pensijų fondus. Taip žmonės sukauptų didesnes pensijas senatvėje“, – aiškino LIPFA vadovas.
T. Gudaitis siūlė profesinėms sąjungoms daugiau dėmesio skirti darbuotojų būsimoms pensijoms ir reikalauti, kad darbdaviai mokėti į jų fondus.
Abejoja pensijų fondų patikimumu
Tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas pensijų fondus palygino su kazino.
„Jeigu paskaičiuosime, kiek pasiima pensijų fondų valdytojai ir kiek kaupiantys žmonės, matysime, kad pasiseka nedaugeliui. Žinoma, būna istorijų, kai žmonės uždirba ir 20–30 proc.
Tačiau ką daryti jauniems žmonėms, kurie neaišku, kada sulauks pensijos? Juk nežinia, koks ateityje bus pensinis amžius. Dabar žmonės moka pinigus pensijų fondams ir nežinia, kada galės juos atsiimti. Kokia tuo metu bus infliacija ir kiek iš viso bus sukaupta pinigų?“ – pastebėjo darbdavių atstovas.
Anot jo, žmonėms pinigų reikia dabar, o ne kažkada neapibrėžtoje ateityje.
„Darbuotojai elgiasi praktiškai. Darbdaviai irgi mato, kad darbuotojai vertina visai kitus dalykus nei įmokas į jų trečiąją pensijų pakopą. Todėl darbdaviai net nesiūlo tokios galimybės.
Vietoje to siūlome Lietuvoje sukurti dar vieną kaupimo rūšį – profesines pensijas. Šis kaupimo instrumentas veiktų kitaip nei dabartinės pensijos pakopos. Darbdavys kartu su darbuotojais nuspręstų, kur investuoti tuos pinigus, galbūt galėtų investuoti į tą pačią įmonę“, – siūlė D. Arlauskas.
Mažesnis atlyginimas dabar, bet užtikrinta senatvė?
Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad jeigu ir darbdaviai mokėtų įmokas, darbuotojai senatvėje gautų didesnes pensijas.
„Toks sprendimas prisidėtų prie žmonių finansinės nepriklausomybės, jiems išėjus į pensiją. Žmonės turėdami daugiau pinigų senatvėje būtų saugesni.
Tačiau reikia suprasti, kad pinigai, pervedami į darbuotojų pensijų fondų sąskaitas, būtų dalis jų atlygio. Jeigu tam tikros lėšos bus pervedamos į pensijų fondą, tada žmogus tos sumos dabar negaus. Tai kai kuriais aspektais yra trūkumas, nes jeigu dalis pinigų bus pervedama pensijų fondams, žmogus gaus mažesnį atlyginimą“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, Skandinavijoje net profesinės sąjungos reikalavo, kad būtų didinamos įmokos į pensijų fondus, kad žmonės gautų didesnes pensijas.
„Taip galėtų būti ir Lietuvoje. Tačiau skirtingi darbuotojai tokį pasiūlymą vertins skirtingai. Karjeros pradžioje, darbuotojai norės didesnį atlyginimą gauti čia ir dabar, o ne taupyti senatvei. Juolab, kad karjeros pradžioje atlyginimai yra maži, o noras išleisti – labai didelis. Tuo metu norai su galimybėmis nesutampa. Vėliau, kai žmonės gauna didesnį atlyginimą, kaupimas nebėra toks skausmingas.
Ne visi žmonės galvoja apie senatvę. Ne visi kaupia ir atsideda bent rekomenduojamus 10 proc. nuo atlyginimo. Vėliau žmonės senatvėje susiduria su problemomis. O senatvė praktiškai ateina visiems. Lietuvoje žmonės nepakankamai kaupia senatvei“, – pastebėjo ekonomistas.
Žmonėms reikia didesnių atlyginimų, tada jie taupys patys?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad privatūs pensijų fondai gyventojams nekelia pasitikėjimo.
„Todėl jie ieško kam permesti atsakomybę. Iš pradžių jie sakė, kad patys žmonės yra nesąmoningi ir juos reikia priverstinai įtraukti į privačius pensijų fondus. Dabar jau puolamos ir profesinės sąjungos, kad jos nieko nedaro dėl darbuotojų ateities.
Tačiau darbdaviai visada savo rankose turi įvairius įrankius suteikti papildomas garantijas ar priedus darbuotojams. Ir nemažai darbdavių tai daro, jie moka įmokas ir į darbuotojo trečiąją pensijų pakopą“, – pastebėjo darbuotojų atstovė.
Pasak I. Ruginienės, darbuotojai taupytų ir patys, tačiau to negali padaryti dėl per mažų atlyginimų.
„Žmonės turėtų gauti orų atlyginimą, kad apmokėjus būtinas sąskaitas, nusipirkus maisto, jiems dar liktų pinigų pramogoms ir taupymui. Tačiau dabar būsto paskolos įmokos išaugo, normalu, kad žmonėms pinigų reikia čia ir dabar, nes jie nebegali išgyventi.
Tam, kad jie galėtų taupyti darbdaviai ir turėtų pasirūpinti augančiais atlyginimais, kurie patenkintų būtinus darbuotojų poreikius“, – komentavo darbuotojų atstovė.
