„Kelių darbus atliekanti įmonė perka medžiagas, samdo transportą, techniką, naudojasi inžinerijos ir kitomis paslaugomis. Šių įmonių tiekėjai savo ruožtu taip pat perka prekes ir paslaugas“, – pranešime sako VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkas dr. Andrius Jaržemskis.
„Taip viena investicija sukuria užsakymų gerokai platesniam verslų ratui, todėl jos poveikis ekonomikai yra didesnis už pradinę keliams skirtą sumą“, – teigia jis.
Mokslininkų skaičiavimu, vidutinė metinė 392 mln. eurų investicija į šalies kelių tinklą sukuria apie 581 mln. eurų produkcijos ir palaiko apie 8,9 tūkst. darbo vietų.
Pasak jų, beveik penktadalis visos sumos – apie 75 mln. eurų – mokesčiais ir įmokomis į valstybės biudžetą grįžta dar tais pačiais metais.
„Kelių būklę ir tai, kiek kilometrų reikia sutvarkyti, matome gana aiškiai. Tačiau sprendžiant dėl finansavimo svarbu matyti ir tai, ką šios investicijos duoda šalies ekonomikai. Jos palaiko tūkstančius darbo vietų, užsakymų gauna įvairių sričių verslai, o dalis pinigų mokesčiais grįžta valstybei“, – teigia Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenko.
„Tai leidžia daug plačiau vertinti, ką iš tiesų duoda keliams skiriamos lėšos“, – tikino jis.
Anot jo, kasmet atnaujinama apie 300 km kelių. Tai sudaro apie 1,5 proc. viso 21 tūkst. km valstybinių kelių tinklo.
Pasak Š. Frolenko, kol remontuojamos vienos atkarpos, kitos toliau dėvisi, todėl būtinas ilgalaikis ir stabilus finansavimas, kad infrastruktūros problemos nesikauptų sparčiau, nei spėjama jas spręsti.
Tyrėjų skaičiavimais, geresnė kelių būklė patiems gyventojams kasmet atneša apie 12,6 mln. eurų socioekonominės naudos, kurios poveikis išlieka 25 metus.
Didžiausia dalis – 8,7 mln. eurų – sutaupoma dėl mažesnių automobilio remonto bei priežiūros išlaidų, o dar 2,9 mln. eurų – dėl sutrumpėjusios kelionės trukmės.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Andrius Klišonis pabrėžia, kad regionuose ši nauda juntama stipriausiai, nes atokiose vietovėse gyventojai dažniausiai neturi alternatyvių maršrutų.
„Kai kalbame apie kelią savivaldybėje, kalbame apie žmogaus galimybę saugiai ir patogiai pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigą. Ypač regionuose prastesnį kelią ne visada gali pakeisti kita patogi jungtis. Todėl jo būklė tiesiogiai lemia žmonių kasdienybę ir, žinoma, saugumą“, – pridėjo asociacijos prezidentas.
ELTA primena, kad finansavimas keliams šiemet iš viso siekia 815,5 mln. eurų.
