VNG, trečia pagal dydį Vokietijos dujų importuotoja ir dujų saugojimo operatorė, paprašė paramos, kad „išvengtų tolesnės žalos“ ir išlaikytų grupės „gebėjimą veikti“, sakoma jos pranešime.
Rusija po invazijos į Ukrainą pamažu mažino dujų tiekimą Europai, todėl degalų kainos smarkiai išaugo.
Neįvykdytos sutartys reiškė, kad „dujų kiekiai turėjo būti perkami žymiai aukštesnėmis kainomis“, kad būtų įvykdytos sutartys, sudarytos „žymiai mažesnėmis sutartinėmis kainomis“, o tai lėmė grynųjų pinigų trūkumą, nurodė VNG.
Prireikė papildomų „stabilizavimo priemonių“, nepaisant vyriausybės plano leisti dujų įmonėms nuo spalio 1 dienos perkelti kai kurias savo pirkimo išlaidas klientams.
VNG, kurios didžioji dalis priklauso Vokietijos energetikos įmonei EnBW, o iš dalies – Badeno-Viurtembergo regionui, teigė, kad tebevyksta derybos su federaline vyriausybe dėl gelbėjimo priemonių.
Didžiausia Vokietijos rusiškų dujų importuotoja „Uniper“ šių metų pradžioje paprašė vyriausybės paramos, spaudžiama augančių dujų kainų.
Vyriausybė sutiko perimti 30 proc. sunkumus patiriančios bendrovės akcijų, mainais už liepą pasiūlytą gelbėjimo planą.
Visgi 9 mlrd. eurų (9 mlrd. JAV dolerių) kredito linija, kurią Berlynas suteikė bendrovei finansinei padėčiai užtikrinti, jau buvo išnaudota rugpjūčio pabaigoje, nurodė „Uniper“.
Suomija, Austrija ir Šveicarija taip pat išplėtė paramą savo energetikos įmonėms.
