Emigrantams aktualiausi darbo pasiūlymai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o daugiausiai dėmesio sulaukia technologijų, finansų ir teisės sritys. Nesunku pastebėti, kad į Lietuvą grįžti nori tie darbuotojai, kurie Lietuvoje gali gauti aukštesnį, nei vidutinį darbo užmokestį. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai užsienyje įgyja specifinės patirties ir įgūdžių, būna įgiję aukštąjį išsilavinimą, gerai moką anglų kalbą, pasižymi noru mokytis ir tobulėti. Jiems vietos čia tikrai yra – darbą lengvai surastų dar bent keli tūkstančiai IT specialistų.
Būdami paklausūs, aukštos kvalifikacijos specialistai atidžiai renkasi įmones, kurioms siunčia savo gyvenimo aprašymus. Jiems svarbu ne tik geras atlyginimas, bet ir geros darbo sąlygos, atmosfera įmonėje, tai, ar patinka būsimi projektai ar produktai, su kuriais teks dirbti, aktualios karjeros ir tobulėjimo galimybės.
Vis dėlto paskaitę darbo skelbimus emigrantai grįžta nedažnai. Kodėl?
Daugelis grįžtų į Lietuvą dirbti net ir už mažesnį atlyginimą, bet, sutikite, jis negali būti kardinaliai mažesnis. Deja, bet Lietuvoje darbo vieta apmokestinama tiek, kad atlyginimui „į rankas“ lieka ne tiek daug. Aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis didelis, bet jiems taikomi mokesčiai – dar didesni. Lietuva pritraukdama talentus negali konkuruot su šalimis, kuriose įvestos „Sodros“ lubos. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje galioja 2,5 vidutinių darbo užmokesčių „Sodros“ lubų dydis.
Vyriausybė, pasirašydama Nacionalinį susitarimą, žengė pirmą žingsnį, tačiau realaus progreso siekti būtų galima įvedant „Sodros“ lubas ir Lietuvoje. Šis įrankis ne tik priartintų aukštos kvalifikacijos specialistų algas prie tų, kurias jie gauna užsienyje, bet ir padėtų išlaikyti geriausius specialistus Lietuvoje.
Sunku išskirti įmonę, kuriai nereikėtų aukštos kvalifikacijos darbuotojų, tačiau bene didžiausias poreikis yra stambiose įmonėse, kurios investuoja į plėtrą, technologijas, darbuotojus, dirbančias su užsienio rinkomis ir užsienio klientais. Todėl ir atlyginimų vidurkis pastaruoju metu kyla ypač sparčiai. Taip nutiko todėl, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis sparčiai auga, žemesnės kvalifikacijos ar nekvalifikuotų – mažėja.
Tačiau geri, kvalifikuoti kandidatai jau dabar turi darbą ir dažnai įmonės aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimui naudoja tiesioginę paiešką arba, kitaip pasakius, galvų medžioklę. Situacija rinkoje tikrai nėra lengva. Jei darbo vietos kaštai būtų mažesni ir galėtume konkuruoti dėl užsienyje gyvenančių talentų, Lietuvoje gan greitai atsirastų dar bent 3000-5000 naujų, aukštą pridėtinę vertę kuriančių, darbo vietų.
Yra ir dar viena priežastis, kodėl emigrantai nesusidomi darbo pasiūlymais Lietuvoje.
Nuo Vakarų valstybių vis dar skiriamės tuo, kad darbuotojų ieškantys darbdaviai neatskleidžia atlyginimų, todėl toli nuo Lietuvos esantys specialistai nesiryžta pradėti ilgo pokalbių proceso. Dažnai tik po kelių susitikimų paaiškėja, kad siūlomas atlygis neatitinka potencialaus darbuotojo lūkesčių. Darbo skelbimuose būtų galima skelbti bent jau atlyginimų intervalus, kad atranka ar darbuotojo paieška netaptų abiejų pusių laiko gaišimu.
Mes žinome, kad emigrantai domisi ir ieško darbo galimybių Lietuvoje, ir tai yra geras ženklas. Jie mąsto apie grįžimą. O tam, kad mintis taptų veiksmu, reikia pokyčių darbo vietų apmokestinimo sistemoje, skaidrumo iš darbdavių pusės (atlyginimo nurodymo darbo pasiūlyme), gerų darbo sąlygų ir teisingo požiūrio į darbuotoją.
