Vaido Daktariūno teigimu, bendrovė ir dabar efektyviai investuoja į strateginius valstybės projektus, o tai rodo, jog ministerija bendrovę laiko „rimta įmone, kuri tęsia darbus“.
„Kaip suprantu, buvo vertinamas Vyriausybės priemonių planas ir matoma, kad VIK'as irgi turi savo vaidmenį kapitalo rinkoje, tam tikrą track record'ą (veiklos rezultatus – BNS), pasitikėjimą tarp institucinių investuotojų ir gali tą strateginių projektų poreikį visiškai išpildyti“, – BNS sakė V. Daktariūnas.
„Mūsų viskas jau yra sukurta, esame veikiantis instrumentas“, – teigė jis.
Kaip rašė BNS, finansų ministras Taurimas Valys šią savaitę pasirašė įsakymą atsisakyti ankstesnių ketinimų perduoti VIK'o akcijas ILTE. Pasak pranešimo, akcininkė nusprendė įmonei „suformuoti išskirtines užduotis investuojant kapitalą į strateginius šalies projektus ir gynybos sektorių“.
„Kadangi esame listinguojama įmonė, daug vidinės informacijos atskleisti negaliu. Bet iš esmės, jei ateina rimti projektai į Lietuvą, reikalingos investicijos, tikrai žiūrėsime, vertinsime ir į tai investuosime“, – teigė V. Daktariūnas, paprašytas paaiškinti, kokios tai užduotys.
Tuo metu ILTE teigia, kad toks ministerijos sprendimas nekeičia banko planų dėl investicijų į gynybą ir saugumą.
„ILTE ir toliau teiks finansavimą gynybos ir saugumo srityje, įskaitant startuolius, įvairaus dydžio įmones bei gynybos, saugumo ir atsparumo infrastruktūrą. Todėl ši kryptis išlieka svarbi ir toliau“, – komentare BNS teigė ILTE.
Buvęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas šiemet vasarį skelbė, kad per artimiausius kelerius metus siekiant gynybai pritraukti papildomą 1 mlrd. eurų, VIK'as bus prijungiamas prie ILTE – taip padidės banko įstatinis kapitalas, o tai padės jam saugumo projektams per 3–5 metus pritraukti daugiau finansavimo palankesnėms sąlygomis, paskatins gynybos pramonę.
Planuota, kad prijungus VIK'ą plėtros banko įstatinis kapitalas padidėtų apie 101 mln. eurų, o tiksli į akcijų vertė paaiškėtų atlikus nepriklausomą įvertinimą.
Pasak V. Dakariūno, VIK'as ir dabar stiprina savo investicijų galimybes – turi „Fitch Ratings“ agentūros suteiktą A+ skolinimosi reitingą, tęsia 400 mln. eurų vertės obligacijų programą, kuriai suteikta valstybės garantija.
BNS rašė, kad VIK'as iki šių metų pabaigos ruošiasi išleisti naują 29,5 mln. eurų obligacijų emisiją.
„Pagrindinis (obligacijų emisijos – BNS) tikslas – tolesnis „Rheinmetall“ projekto Lietuvoje finansavimas“, – BNS sakė VIK vadovas Vaidas Daktariūnas.
VIK'as yra netiesioginė Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamyklos Radviliškio rajone projekto dalininkas.
Rugsėjo viduryje BNS rašė, kad energetikos grupė „Epso-G“ ir VIK'as ketina investuoti dar 33,6 mln. eurų į kartu su „Rheinmetall“ statomą gamyklą. Tam „Epso-G“ valdoma įmonė „Epso-G Invest“ išleis tokios vertės naują akcijų emisiją. Akcininkams pritarus „Epso-G“ į ją investuos 17,13 mln. eurų, o VIK'as – dar 16,46 mln. eurų.
„Epso-G“ priklauso 51 proc., o VIK'ui – 49 proc. „Epso-G Invest“ akcijų. Pastaroji valdo 48 proc. „Rheinmetall“ 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Baisogaloje projektą įgyvendinančios „Rheinmetall Defence Lietuva“ akcijų – likę 51 proc. priklauso Vokietijos koncernui, 1 proc. – Finansų ministerijos kontroliuojamai Giraitės ginkluotės gamyklai.
„Rheinmetall“ kartu su „Epso-G Invest“ stato kelių šimtų milijonų eurų vertės artilerijos šaudmenų gamyklą Radviliškio rajone, šalia Baisogalos. Manoma, kad ji turėtų pradėti veikti apie 2027 metų vidurį.
