Amerikos įmonėse atlikti tyrimai parodė, kad emocinis klimatas nulemia iki 30 procentų finansinių rezultatų. Apklausus darbuotojus paaiškėjo, kad iki 70 proc. darbuotojų emocinį klimatą sieja su vieno asmens – vadovo – veikla.
Palaipsniui įmonių vadovai supranta, kad jų vadovavimo būdas nemažiau svarbus nei verslo ar technologijų inovacijos ir ieško konsultantų, galinčių pagerinti vadovų emocinę kompetenciją.
Pasak Dr. Gintaro Chomentausko, “Žmogaus studijų centro” prezidento, versle emocijų negalima palikti už uždarų durų: “Emocinis intelektas – sugebėjimas tinkamai valdyti savo ir kitų jausmus - gali tapti raktu į verslo sėkmę. Vadovams jis net svarbesnis už intelekto koeficientą, nes emociškai išprusę vadovai sukuria pozityvią emocinę aplinką, kurioje esantys žmonės dirba geriau ir pasiekia geresnių finansinių rodiklių”.
Emocinio intelekto sąvoka šiandieniame Lietuvos versle tampa vis populiaresnė ir vis daugiau vadovų suvokia jo svarbą. Nors emocijos atrodo neapčiuopiamas dalykas, daugybė viso pasaulio verslo įmonėse atliktų tyrimų konkrečiais skaičiais gali įrodyti emocinio intelekto svarbą.
Stambioje tarptautinėje konsultacijų kompanijoje buvo tiriama, kaip konsultantų emocinis intelektas siejasi su jų darbo rezultatais. Paaiškėjo, kad aukštą emocinį intelektą turintys konsultantai įmonei atnešė 1,2 milijonų dolerių (139 proc.) pelno daugiau nei turintys žemą emocinį intelektą. Darbuotojų produktyvumą tik vienu trečdaliu sąlygoja techniniai ir protiniai sugebėjimai. Dviem trečdaliais šį skirtumą lemia emocinė kompetencija.
Gegužės pabaigoje Lietuvoje viešėsiantis pasaulyje pripažintas emocinio intelekto ekspertas Jeilio universiteto mokslininkas dr. David R. Caruso džiaugiasi, kad emocinio intelekto svarbą suvokia vis daugiau verslo žmonių visame pasaulyje: “Džiugu, kad į lyderystės psichologiją gręžiasi ir Lietuvos verslininkai. Emocinis intelektas yra motyvacijos pagrindas. Juk seniai pripažinta, kad pats darbas turi didesnę vertę, nei uždirbama alga. Žmonėms svarbu, kad jų atliekamas darbas būtų prasmingas, jie nori jausti, kad yra reikalingi ir kad kažkas vertina jų pastangas. Tokias funkcijas geriausiai atlieka vadovas. O kai darbuotojas jaučiasi saugus ir pripažintas, jo darbo rezultatai išauga iki keleto kartų” – teigia dr. Caruso.
Jis siūlo keturių pakopų programą, padėsiančią pagerinti tarpasmeninius santykius ir tokiu būdu padidinti jūsų įmonės pelną. “Pirmiausiai reikia tiksliai identifikuoti emociją savyje ir kituose žmonėse. Kadangi emocijos įtakoja mūsų mintis, antras svarbus žingsnis - panaudoti savo ir kitų jausmus mąstymo procesuose. Trečia, reikia išmokti suprasti emocijų priežastis, t.y., ką emocija reiškia konkrečioje situacijoje, kas ją sukėlė, mokėti prognozuoti savo ir kitų jausmus. Ir galiausiai, mes turime žinoti kaip valdyti emocijas, kad liktume atviri jausmams, juos integruotume ir panaudotumėme priimdami sprendimus” – pataria dr. Caruso. Anot jo, emocinis intelektas yra įgimtas, tačiau jį galima sėkmingai lavinti.