Restoranų ir viešbučių valdytojai viliasi, kad šį vasaros sezoną situacija rinkoje stabilizuosis, tačiau pelno gauti dar nesitiki.
Anot jų, bus puiku, jeigu paslaugų kainos šiemet nebus mažesnės nei 2009-aisiais. Tuo tarpu nekilnojamą turtą nuomojančių verslininkų nuotaikos – kiek giedresnės. Visi pašnekovai pažymi, kad jų pajamas šį sezoną gali stipriai veikti vis dar neatkurtas tiesioginis oro susisiekimas su Vilniumi bei nepatraukliai atrodantis apleistas pajūris.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Dilkienė pastebi, kad šių metų pirmą ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, apgyvendinimo paslaugų kainos nukrito apie 12 procentų.
„Labai tikimės, kad jos daugiau nekris ir bus ne mažesnės negu praeitų metų sezonu. O kad jos bus aukštesnės negu praeitais metais – tokiomis iliuzijomis mes tikrai negyvename. Pelno gauti nesitikime“, – kalbėjo pašnekovė.
Kaip pastebėjo E. Dilkienė, situacija beveik identiška visuose kurortuose, išskyrus Druskininkų. Juose veikiančių apgyvendinimo įmonių ir sveikatinimo įstaigų šių metų rezultatai geresni negu pernai.
Panašios nuomonės ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas. Anot jo, laukia „labai prastas“ sezonas.
„Gal lyginant su praeitais metais nebus tokio didelio kritimo, gal bus kažkokia stabilizacija, bet apie kažkokį pelningumą, atsigavimą tai aš nedrįsčiau kalbėti. Tikrai nemanau, kad mes iš krizės lipame“, – sakė R. Šidlauskas.
Pašnekovo nuomone, Lietuvos verslo situaciją ypatingai apsunkina išaugęs pridėtinės vertės mokestis (PVM).
„Dėl PVM mūsų kainos ir išsiskiria. Mes su savo PVM ryškiai iškrentame iš aplinkinių šalių. Latvijoje jis siekia, berods, 9 ar 10 procentų, Lenkijoje – 7 , Estijoje – 9, o pas mus – 21 procentą.
Vis dėlto kainos dar kažkiek kris. Žmonių pajamos mažėja, bet verslininkai darys viską, net patirdami nuostolių, kad jų paslaugų kainos būtų kuo patrauklesnės. Tačiau kainų mušimui irgi yra tam tikros ribos. Jos jau dabar yra kritę kokiais 5 procentais, jeigu lyginti su praeitais metais, bet aš manau, kad jos dar kris kokiais 5 procentais“, – dėstė R. Šidlauskas.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius taip pat pažymėjo, jog galimi finansiniai nuostoliai dėl neatkurto tiesioginio oro susisiekimo su Lietuva.
„Ryga tapo tranzitiniu oro uostu. Visas Rygos oro uostas lietuviškai šneka. Viešbučių sektoriuje abejoju, ar bus kokių nors atsigavimo ženklų, juo labiau, kad šiemet neturime ir tokių švenčių, kurios natūraliai trauktų žmones atvažiuoti“, – pastebėjo pašnekovas.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos prezidentas Benediktas Petrauskas pažymėjo, kad jeigu pavyks „šį sezoną dirbti taip, kad nebūtų didesnių nuostolių negu pernai, tai bus ženklas, kad ekonomika atsigauna“.
Kainos, anot B. Petrausko, šį sezoną turėtų būti „praėjusių metų lygio ir svyruoti maždaug 10procentų“.
Laukia nekilnojamo turto nuomos kainų brangimo
Lietuvos nekilnojamo turto agentūrų prezidentas Vytas Zabilius mano, kad jeigu bus geras klimatas, pajamos iš nuomos šiemet turėtų būti 10-15 procentų didesnės negu pernai.
„Sumažėjus gyventojų pajamoms automatiškai padidėjo negalinčių sau leisti poilsio užsienyje, tačiau galinčių sau tą leisti Lietuvoje.
Tačiau yra kita problema – pajūris kai kuriose vietose ganėtinai prastai atrodo, pliažai labai sunykę, dėl to klausimas, kiek bus norinčių čia atostogauti“, – kalbėjo pašnekovas.
Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygandas Lazauskas taip pat laikosi nuomonės, kad šiųmetis sezonas turėtų būti „truputėlį geresnis nei pernai“.
Tuo metu Lietuvos kaimo turizmo asociacijos tarybos pirmininkas Linas Žabaliūnas pastebėjo, kad rinka pamažu atsigauna – užsakymų savaitgaliams ir šventėms daugėja – tačiau didesnio pelningumo nei praeitais metais sulaukti vis dėlto nesitikima.
Absoliuta Andželika Lukaitė
lrt.lt
