„Kvota baigėsi rugsėjo mėnesį, tai jau vien šiais metais mes skaičiuojame, kad tas kvotos pasibaigimas (...) nesukūrė Lietuvai potencialiai apie 100 mln. BVP. Tai labai ekonominiai skaičiavimai ir dėl jų galima diskutuoti, bet tas skaičius gali siekti net ir iki 150 mln. eurų tuo blogiausiu scenarijumi“, – spaudos konferencijoje „Kiek Lietuvai kainuos nepagrįstas migracijos ribojimas“ antradienį sakė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.
„Kalbant apie 2027 metų scenarijų, remiantis prielaidomis, jeigu niekas nesikeis ir jeigu mes visiškai apribotumėm tą kvotą, tai mes kalbam apie skaičių, kuris sudarys apie 0,5 mlrd. eurų neaugančio BVP“, – pridūrė ji.
Pagal LPK, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) pristatytą scenarijų, jei į darbo rinką nepatektų reikalingi darbuotojai, tai taip pat reikštų apie 20–25 mln. eurų mažesnių tiesioginių viešųjų įplaukų šiemet ir apie 90 mln. eurų – 2027 metais.
Ž. Simonaitytės-Vasiliauskienės teigimu, Lietuvos banko (LB) duomenimis, darbingo amžiaus užsienio piliečių skaičiaus ir jų užimtumo pokytis 2019–2024 metais apie 45 proc. didino visą Lietuvos realųjį BVP.
Migracijos departamento duomenimis, rugsėjo 1 dieną beveik 227 tūkst. užsieniečių turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, iš jų darbo pagrindu – apie 108 tūkst. ( metų pradžioje – apie 175 tūkst.).
Iš 227 tūkst. užsieniečių Ukrainos piliečių yra apie 80 tūkst., Baltarusijos – beveik 48 tūkst., Rusijos – 13 tūkst., apie tiek pat – iš Uzbekistano, 9,4 tūkst. – Indijos, 7,4 tūkst. – Tadžikistano.
Kaip skelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šiemet patvirtinta 24,7 tūkst. užsieniečių kvota naujai atvykstantiesiems dirbti . Migracijos departamento duomenimis, ši kvota buvo išnaudota rugsėjo 7 dieną.
