Antradienį Maskvoje Vengrija ir Rusija pasirašė tarpvalstybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo atominės energetikos srityje. Pagal šį susitarimą, kuriam pritarė ir ES, Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“ įsipareigoja Vengrijos Pakšo atominėje elektrinėje pastatyti du naujus branduolinius reaktorius, taip padidindama elektrinės galingumą daugiau negu dvigubai.
Pakšo atominė elektrinė – vienintelė tokia elektrinė Vengrijoje, šiuo metu veikiančių keturių jos reaktorių galingumas siekia 2000 MW ir ji pagamina apie 42 proc. šalyje sunaudojamos elektros. Abiejų „Rosatom“ statomų reaktorių galingumas sieks po 1000-1200 MW, taigi, pastačius reaktorius, elektrinė pati viena galės padengti beveik visą Vengrijos elektros energijos poreikį.
Susitarimą pasirašė „Rosatom“ direktorius Sergejus Kirijenka ir Vengrijos nacionalinio vystymosi ministrė Siuzana Nemet. Susitarimas pasirašytas po Vengrijos premjero Viktoro Orbano ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kurio metu šalių vadovai aptarė atominės energetikos klausimus.
Vengrijos parlamentui 2009 m. išreiškus pritarimą dviejų naujų reaktorių Pakšo atominėje elektrinėje statybai, šio kontrakto taip pat siekė Prancūzijos kompanija „Areva“ ir Jungtinės Karalystės kompanija „Westinghouse“. Tačiau iš visų pretendentų tik „Rosatom“ buvo pasiruošęs suteikti reikalingą projektui išankstinį finansavimą: valstybinę paskolą, siekiančią iki 10 milijardų eurų.
S. Kirijenkos teigimu, „Rosatom“ ne tik statys naujus reaktorius, bet ir tieks jiems kurą bei vykdys techninę priežiūrą. Pasak Vengrijos valstybės sekretoriaus Ferenco Lažaro, atsakingo už susitarimą su „Rosatom“, bendra projekto kaina sieks 10-12 milijardų eurų, o 80 proc. šios sumos bus padengta iš valstybinės paskolos, kurią Vengrija skirs Rusijai. Vengrija šią paskolą turės grąžinti per 30 metų.
Pasak Tarptautinės energetikos agentūros direktoriaus Lašlo Varo, „Rosatom“ verslo modelis, kuomet siūloma ne tik technologijos, bet ir kapitalas, jau sėkmingai taikomas Turkijoje ir Vietname. Pasak eksperto, sprendimas plėsti Pakšo elektrinę yra savalaikis ir protingas, kadangi iš aplinkinių šalių atominę energetiką plėtoja tik Čekija.
„Akivaizdu, kad Vengrija dabartinę priklausomybę nuo dujų gali sumažinti tik plėtodama atominę energetiką. Labai svarbu ir tai, kad statant ir prižiūrint naujuosius reaktorius didelę darbo dalį atliks Vengrijos atominės energetikos specialistai, turintys ilgametę darbo su rusiškomis atominėmis technologijomis patirtį. „Rosatom“ teigia, kad net 30-40 proc. reaktoriaus dalių gamybos darbų gali būti atlikti Vengrijoje. Tai sukurs naujų darbo vietų. Tai, kad tiekėjas finansuoja projektą ir tai, kad daug darbų bus lokalizuota, rodo, kad bendradarbiavimas atominės energetikos srityje gali būti abipusiai naudingas tiek Vengrijai, tiek Rusijai“, – sako portalo „Atomenergiainfo.hu“ energetikos ekspertas daktaras Balintas Benčas.
Pasak Budapešto technologijų universiteto Atominės inžinerijos instituto direktoriaus daktaro Atilos Asodžio, tolimesnę Pakšo atominės elektrinės veiklą palaiko maždaug 70 proc. Vengrijos piliečių, nors parama naujų reaktorių statybai kiek mažesnė.
„Turės vykti darbas su visuomene, užsitikrinant šios paramą Pakšo atominės elektrinės plėtrai. Tai jautri tema, turi būti atvirai kalbama apie naudą ir galimus pavojus. Svarbu pabrėžti, kad planuojami statyti reaktoriai – patikimi, ne kartą išbandyti kitose valstybėse ir galintys veikti bent 60 metų“, – sako A. Asodis.
