Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Teisėsauginininkai šią savaitę krėtė „Lietuvos dujas“ ir paėmė dokumentų bei kompiuterinių laikmenų. Tyrimas dėl dokumentų klastojimo „Lietuvos dujose“ pradėtas įtarus, kad tai galėjo nulemti šiemet vartotojams tiekiamų gamtinių dujų kainas. Tuo metu vienas didžiausių „Lietuvos dujų“ akcininkų „Gazprom“ mainais už mažesnę dujų kainą kelia Vyriausybei savo reikalavimus. Premjeras pripažįsta, kad rusai siekia, jog Lietuva bent jau atidėtų Trečiojo energetikos paketo vykdymą.
Prokuroras neslepia, kad įtarimų sukėlė „Lietuvos dujų“ bendrovės pateikti duomenys Valstybinei kainų komisijai, tačiau detalių neatskleidžia. Mūsų šaltinių nuomone, teisėsaugininkai greičiausiai įtaria, kad dujininkai manipuliavo duomenimis – lapkričio 12 dieną pateikė padidintą dujų kainos prognozę 2013 metams, o pagal ją Kainų komisija galbūt nustatė didesnę nei reikėtų dujų kainos prognozę. Ją patikrinusi Komisija po savaitės patvirtino dujų kainų tarifus.
Generalinės prokuratūros prokuroras Ugnius Vyčinas, paklaustas, ar Kainų komisijai buvo pateikti suklastoti dokumentai, atsakė, jog galimai taip, ir tai, jo nuomone, galėjo lemti dujų kainą.
Kainų komisija teigia apie prokurorų vykdomą tyrimą sužinojusi tik iš viešų pranešimų, todėl negali komentuoti. Jau kuris laikas kainų prievaizdai sulaukia priekaištų, kad per menkai gina vartotojų interesus.
Šią savaitę vykusi krata Rusijos ir Vokietijos koncernų „Gazprom“ bei „E.ON Ruhrgas“ valdomoje Lietuvos dujų bendrovėje jau antra. 2011 rugsėjį Lietuvos dujų būstinę užgriuvę Europos Komisijos pareigūnai ieškojo galimų konkurencijos pažeidimų įrodymų. Tokie pat veiksmai atlikti ir kitose „Gazprom“ valdomose įmonėse Europos Sąjungoje. Jei pasitvirtins, kad „Gazprom“ piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, jam gresia daugiau nei 100 mlrd. eurų bauda.
Tačiau, ekspertų manymu, monopolininkui didžiausią grėsmę kelia ne piniginė bauda, o Europos Komisijos nurodymas persvarstyti ir sudaryti naujas sutartis pagal kitokias kainų formules. Būtent dėl neteisingų kainų ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Lietuvos Vyriausybė „Gazprom“ paskundė Europos Komisijai.
Taip yra dėl to, kad Lietuva neturi manevro galimybės. Mat, privatizuojant „Lietuvos dujų“ bendrovę, sudaryta importo kainos formulė, tačiau ji nuo 2005-ųjų „tobulinta“ penkis kartus ir galiausiai buvo susieta aukštomis naftos produktų kainomis. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė siekė, kad importuojamų dujų kaina būtų susieta su biokuro kainomis, tačiau nesėkmingai. Dabar per Stokholmo arbitražą Lietuva siekia susigrąžinti 5 mlrd. litų permoką už „Gazprom“ dujas, tiektas Lietuvai pagal sutartis.
Anksčiau „Gazprom“ vadovai grasino bausti Lietuvą už netesybas. Mat esame įsipareigoję kasmet importuoti 5 mlrd. kubinių metrų dujų.
„Tačiau ką mes matome – 2011 m. Lietuva žada suvartoti beveik perpus mažiau – tik 2,7 mlrd. kubinių metrų dujų. Mes patiriame didžiulius nuostolius“, – 2011-ųjų sausio 28 dieną kalbėjo „Gazpromo“ valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas.
„Gazprom“ neslėpė, kad Lietuvą baudžia už tai, kad ši sparčiai įgyvendina Trečiąjį energetinį paketą – siekia nušalinti dujų monopolininkę nuo Lietuvos magistralinio vamzdyno valdymo.
Po rinkimų naujosios Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius sakė, kad su „Gazprom“ bus ne kariaujama, o kalbama diplomatine kalba. Į Vilnių kaipmat prisistatė „Gazprom“ atstovai. Įvyko du „Gazprom“ viceprezidento Aleksandro Medvedevo ir energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus susitikimai. Lietuva siūlo sudaryti derybų grupes, tačiau kita pusė delsia. Visgi Premjeras prasitarė apie „Gazprom“ keliamus ultimatumus.
„Jokioms nuolaidoms Lietuva nėra pasiruošusi ir Lietuva vykdys Trečiąjį energetinį paketą. Būdamas Briuselyje tą paminėjau visiems“, – aiškino Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.
Mūsų duomenimis, gruodį A. Medvedevas dalyvavo „Lietuvos dujų“ valdybos posėdyje, kuriame buvo planuota patvirtinti naujas dujų tiekimo kainas. Tai – kasmetė procedūra. Ilgalaikė „Gazprom“ ir „Lietuvos dujų“ sutartis galioja iki 2015 metų, kasmet iki gruodžio 31 dienos šalys pasirašo sutarties priedą, kuriame nustatomi konkretūs dujų pirkimo kiekiai ir kainos ateinantiems metams. Premjeras sako, kad Lietuva, kaip ir kaimynės Latvija ir Estija, tikisi penktadaliu pigesnių dujų. Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas G. Kirkilas neigia kalbas, kad „Gazprom“ mainais už pigesnes dujas reikalauja atsisakyti Trečiojo energetikos paketo. Tačiau, jo nuomone, reikėtų atšaukti ieškinį iš arbitražo.
„Čia – Kirkilo samprotavimai, o Vyriausybė turi savo programą, savo matymą. Mes savo darbą dirbame labai kietai, esame užsibrėžę savo tikslus. Kol aš esu Ministras Pirmininkas, blaškymosi nebus. Nesiruošiu kurti sąmokslo teorijų ar spėlioti, ko iš mūsų nori „Gazpromas“ ar ko mes norime iš jo“, – dėstė A. Butkevičius.
Kol kas visų Europos valstybių ieškiniai prieš „Gazprom“ baigdavosi taikos sutartimis ir nuolaidomis. „Gazprom“ nuleido kainas penkiems klientams Europoje net nelaukdamas teismo posėdžio. Lietuvai dar teks atlaikyti derybas, tačiau kitąmet Klaipėdoje tikimasi įrengti suskystintųjų dujų terminalą, tuomet „Gazprom“ taps labiau sukalbamas.