Didesni pelno mokesčiai gresia ir įmonėms.
Už šį planą valdantieji dievagojasi aklai nebalsuosiantys ir žada saugoti nuo didesnių mokesčių mažas pajamas gaunančius gyventojus. Tad ekonomistai jau dabar perspėja, kad didesnė mokesčių našta gresia vidutiniokams ir turtingiesiems.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Daugiausiai – beveik pusę milijardo eurų per ketverius metus – Finansų ministerija siūlo surinkti 5 procentais padidinant gyventojų pajamų mokestį ir jį taikyti bendrai asmens pajamoms, nepriklausomai nuo jų šaltinio.
15 procentų tarifas liktų tik dividendams ir mažoms pajamoms. 20 procentų tarifas galiotų metinėms pajamoms iki 60 vidutinių atlyginimų – šiuo metu tai apie 140 tūkstančių eurų. Didesnėms pajamoms galiotų dar didesnis 32 procentų tarifas. Ministerija žada, kad šie pajamų mokesčio pakeitimai palies tik apie 15 tūkstančių asmenų.
„Mažai uždirbantiems nedidinsim. Kalba pirmiausiai eina apie turtingesnius, didesnes pajamas gaunančius, ir ne tik darbo santykiams. Tiek NT, tiek GPM“, – tikino Seimo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
NT mokestis palies kone visus
Visgi naujasis nekilnojamojo turto mokestis grės jau kone milijonui lietuvių – 760 tūkstančiams, tai yra 20 kartų daugiau žmonių nei šiuo metu mokantys mokestį.
Ministerija bruka 0,2 procento mokestį būstams, kurių mokestinė vertė viršys vos 20 tūkstančius eurų, bet nesieks 150 tūkstančių. O štai brangesniam būstui grasina ir dar didesniais tarifais. Negana to, mokesčių inspekcija po 4 metų pertraukos šį rudenį ketina perskaičiuoti visų būstų vertes pagal dabartinę padėtį rinkoje, dėl to būstų vertės gali kone padvigubėti ir atitinkamai padidėti mokesčiai. Tiesa, jei būste gyvena sutuoktiniai, mokestis bus perpus mažesnis.
3 procentais padidindama lengvatinį 9 procentų PVM tarifą, ministerija žada kasmet biudžetą papildyti po 40 milijonų eurų. O dėl to pabrangtų centralizuotas šildymas ir karštas vanduo, malkos, viešbučiai, knygos, transporto ir kultūros renginių bilietai.
Nusitaikiusi į verslo įmones, po 100 milijonų eurų kasmet ministerija siūlo papildyti biudžetą 2 procentais padidindama pelno mokestį iki 18 procentų ir lengvatinį iki 8 procentų. Dar 30 milijonų eurų viliasi surinkti įvesdama 0,2 procentų mokestį komercinės paskirties nekilnojamajam turtui. Dar po šimtą milijonų kasmet ketina surinkti iš ne gyvybės draudimo sutarčių, įvesdama joms naują 10 procentų mokestį.
„Tikrai Seimo frakcijos labai stipriai keis, kas pasiūlyta. Tai jokio nėra sutarimo dėl skaičių, konkrečių mokesčių. Paprašė Finansų ministerijos pateikti dar keletą variantų“, – sakė Seimo narys Tomas Tomilinas.
Siūlo cukraus mokestį
Įvedus vadinamąjį cukraus mokestį saldintiems gėrimams, litras gėrimo pabrangtų 9-25 centų, o gynybos biudžetą Finansų ministerija taip viliasi papildyti po 25 milijonų eurų kasmet. Ministerija siūlo naikinti ir mokestines nuolaidas sveikatos draudimui, kurį įmonės perka savo darbuotojams.
Visgi, anot ekonomistų, naujasis mokesčių didinimo planas yra nuosaikus ir ekonomikai didelių pokyčių neturėtų sukelti. O didesnė mokesčių našta gresia vidutiniokams ir turtingesniems šalies gyventojams.
Konservatoriai, per 4 valdymo metus taip ir nesugebėję įgyvendinti mokesčių reformos, peikia naująjį planą, kad jis nedaug, vos apie 0,5 procento BVP, padidins biudžetą, kai ypač trūksta pinigų gynybai.
„Generuoja sąlyginai nedideles sumas, bet pertvarka reikalaus daug aiškinimo visuomenei. Kuo daugiau stalčių, tuo sudėtingiau žiūrėti, ar teisingai pasiskirsto našta“, – sakė Seimo narys Mindaugas Lingė.
Mojuodama mokesčių didinimo botagu, Finansų ministerija siūlo ir šiek tiek saldainių – parengti mokesčių deklaracijas ir nereikalauti jų tvirtinimo, o jei susidarytų permokos, jas automatiškai grąžinti net gyventojams neprašant. Taip pat siūlo iš naujų smulkių įmonių 2 metus nereikalauti pelno mokesčio, skatinti žaliojo kurso inovacijas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
