Šveicarijos franką susiejus su euru, saugia valiutų užuovėja tampa Skandinavija, o pasaulis vėl baiminasi valiutų karų.
Dėl didžiųjų pasaulio valstybių ekonominės padėties sunerimę investuotojai atsisako franko ir perka kitas saugesnes valiutas – Norvegijos ir Švedijos kronas. Baiminantis, kad Japonija taip pat įsikiš į valiutų sistemą, jenos, kurią, kaip ir Šveicarijos franką, investuotojai laikė saugia užuovėja, kursas taip pat smuktelėjo.
Po šių rokiruočių valiutų rinkose Kanados finansų ministras Jimas Flaherty išreiškė susirūpinimą augančia įtampa valiutų rinkoje ir patikino, kad šie neramumai gali atgaivinti valiutų karus. Apie tai vėl prakalbo ir Brazilijos finansų ministras – prieš porą metų jis pirmasis viešai prakalbo apie valiutų karų problemą.
Dabartinės saugios valiutų užuovėjos (Norvegija, Švedija, Japonija) turi vieną ekonominį išskirtinumą – einamosios sąskaitos perviršį, reiškiantį, kad jos yra mažiau priklausomos nuo įsiskolinimo užsienio investuotojams.
Rekordiškai brango
Nuo praėjusio antradienio, kai Šveicarija paskelbė susiesianti franką su euru, Norvegijos kronos kursas, palyginti su euru, padidėjo 2,5 proc. ir pasiekė aukščiausią ribą per 8,5 metų. Švedijos krona brango 2 procentais.
„Tai perspėjimas, kad investuotojai, norėdami sumažinti riziką, gali netrukus pradėti supirkinėti saugias Skandinavijos valiutas“, – „Financial Times“ sakė Japonijos banko „Tokyo–Mitsubishi UFJ“ analitikas Lee Hardmanas, bet pabrėžė, kad norėdamos apsaugoti savo ekonomikas Skandinavijos šalys gali įsikišti į valiutų sistemą panašiai kaip Šveicarija.
Mažins palūkanas
Norvegijos centrinis bankas patvirtino kronos kurso augimą po Šveicarijos centrinio banko sprendimų, tačiau pabrėžė kol kas šiurkščių veiksmų nesiimsią, nes kronos likvidumas išlieka gana žemas.
„Mes visuomet buvome linkę nesikišti, tokia politika išlieka“, – teigė Oysteinas Olsenas, Norvegijos centrinio banko vadovas.
O. Olsenas įspėjo, kad kylantis kronos kursas pakenks Norvegijos ekonomikai dėl mažėsiančio eksporto. Pasak jo, dabar svarstoma galimybė mažinti palūkanų normas, jei krona nenustos brangti.
O Švedijos centrinis bankas nustebino investuotojus paskelbdamas apie tikimybę, kad metų pabaigoje šalyje kils palūkanų normos – visose išsivysčiusiose ekonomikose jos jau kelerius metus nekinta arba yra mažinamos.
Spaudimas eksporto rinkai
Norvegijos pramonės federacija jau paskelbė, kad kronos kurso kilimas kelia spaudimą šalies pramonei.
„Tokia stipri krona yra rimtas įspėjimas mums, – sakė federacijos vadovas Knutas Sunde. – Tikimės, kad Šveicarijos politikos poveikis kronai išsisklaidys, bet nesame dėl to tikri.“
Ir taip paišlaidauti užsienyje galintys norvegai dėl sustiprėjusios valiutos galės plačiau atverti pinigines, tačiau brangstanti krona graso darbo vietų kūrimui ir šalies eksportui.
Daugumą savo produkcijos eksportuojančios laivininkystės įmonės „Kverneland“ savininkas Jensas Ultveitas Moe šalies žiniasklaidai skundėsi, kad įmonei ateina juodos dienos.
„Stipri krona žudo mūsų verslą, tai daugiau nei katastrofa eksporto rinkai. Pelno maržos, siekusios gal 5 proc., dabar lygios nuliui“, – nerimavo verslininkas.
Vilioja ekonomika
„Standard Bank“ analitikas Steve’as Barrowas įsitikinęs, kad saugios užuovėjos valiutos titulą gali gauti tik Norvegijos krona, mat Švedija vis dar lieka labai priklausoma nuo akcijų rinkų, kurias drebina nerimas dėl pasaulio ekonomikos augimo.
„Norvegijos fiskalinė pozicija šiuo atveju yra puiki, kronos kursas nesusietas su akcijų rinka, taigi nėra pinigų politikos pasikeitimo rizikos“, – konstatavo S. Barrowas ir teigė, kad kronos kursas kils net Norvegijos bankui pradėjus kalbėti apie galimą intervenciją.
Ribotas pasirinkimas
Vis dėlto „Dow Jones“ analitikas Nicholas Hastingsas „Wall Street Journal“ publikuojamame komentare atkreipia dėmesį, kad Norvegijos krona turi du apribojimus, kurie nebus patrauklūs investuotojams.
Pirmiausia jos likvidumas. Natūralu, kad krona yra nepajėgi užimti franko vietą, o ir investuotojai turėtų atsargiai vertinti valiutą, kurią vėliau parduoti bus sunku.
Kita priežastis, leidžianti abejoti kronos tinkamumu, pasak N. Hastingso, yra Skandinavijos ekonomikų atvirumas.
„Nepaisant šiandieninio stabilaus augimo, visos Skandinavijos ekonomikos yra priklausomos nuo globalios ekonomikos“, – teigia N. Hastingsas.
FAKTAI: Norvegijos krona
Norvegijos centrinio banko tyrimo duomenimis, 70 proc. ekonomistų per ateinančius metus prognozuoja kronos kurso kilimą, 6,7 proc. teigia, kad ji silps.
Norvegijos krona sudaro vos 1,3 proc. kasdienės 4 trln. dolerių vertės valiutų prekybos. Šveicarijos franko užimama rinkos dalis siekia 6,4 proc.
Norvegijos statistikai prognozuoja lėtesnį ekonomikos augimą, pramonė per trejus metus planuoja panaikinti apie 4,5 tūkst. darbo vietų.
