Viena kruizų kompanija tikisi pritraukti pensininkus, keliautojus savo nuolatinės gyvenamosios vietos jūroje iniciatyva. Čia pensininkai gali ne tik gyventi, bet ir nuolat keliauti, aplankyti šimtus uostų bei mėgautis visais patogumais.
Per trejus su puse metų kruizinis laivas aplanko net 425 uostus 147 šalyse. Maršrute – daugiau nei 100 tropinių salų, o sustojimai uostuose trunka po 2–3 dienas, kad būtų galima geriau pažinti vietinę kultūrą.
Įsigiję tokią galimybę senjorai gali nuolat kartoti tą patį trejų su puse metų pasaulinį maršrutą tiek, kiek norės.
Šiam pasiūlymui yra taikoma kainodarą pagal amžių – kuo jaunesnis keleivis, tuo kaina didesnė.
Pavyzdžiui, vyresni nei 90 metų keliautojai už gyvenimą laive moka nuo beveik 100 tūkst. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (apie 86 tūkst. eurų), o 55–60 metų keleiviams kaina gali siekti net beveik 400 tūkst. JAV dolerių (apie 344 tūkst. eurų).
Į šią sumą yra įskaičiuotas kambario tvarkymas, maitinimas, internetas, pramogos, kasmetiniai sveikatos patikrinimai, drabužių skalbimas ir alkoholiniai gėrimai.
Senjorė (nuotr. SCANPIX) Taip pat į kainą yra įtraukti visi papildomi mokesčiai, tarp jų aptarnavimo ar uostų rinkliavos, tad keleiviams nereikia rūpintis papildomomis išlaidomis.
Jei keliaujantis senjoras išreiškia norą pasikviesti draugų ar šeimos narių, tai galima padaryti už 129 JAV dolerius per dieną (apie 111 eurų).
Lietuviai sau leisti negalėtų?
2024 m. ES vieno asmens be vaikų namų ūkio vidutinis atlyginimas 2464,39 euro atskaičius mokesčius. ES vidurkį lenkia 12 Europos šalių, tuo metu 18 šalių yra žemiau šio rodiklio.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuvoje šis rodiklis yra žemesnis nei ES vidurkis. 2024 m. vidutinis atlyginimas į rankas Lietuvoje buvo 1325,75 euro, o tai yra vienas iš prastesnių rodiklių ne tik ES, bet ir visoje Europoje.
Lietuva šiame sąraše yra 8 vietoje nuo galo.
Šiuo metu vidutinė alga Lietuvoje siekia 2326,3 euro, o po mokesčių t. y. 1430,56 euro.
Taigi norint sau leisti tokią kelionę žmogui reikėtų bent 60 mėnesių vidutinių algų, o t. y. 5 metai darbo.
Tuo metu daugelyje Europos šalių pensijos ir įvairios išmokos sudaro daugiau kaip 70 proc. visų vyresnio amžiaus suaugusiųjų bendrųjų namų ūkio pajamų, o kai kuriais atvejais viršija 80 proc.
„Eurostat“ duomenimis, 2022 m. vidutinės išlaidos vienam senatvės pensijos gavėjui Europos Sąjungoje (ES) buvo daugiau nei 16 tūkst. eurų per metus arba maždaug 1 345 eurai per mėnesį.
Lietuva patenka tarp vienas iš mažesnių pensijų turinčių šalių, todėl lietuviai vargu ar galėtų leisti sau keliauti po pasaulį.
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia 669 eurus. Tai reiškia, kad tokiam malonumui padengti prireiktų bent 128 pensijų, o t. y. daugiau nei 10 metų laikotarpio pensijų.
Išėję į pensiją ir toliau dirba
Kaip jau anksčiau yra rašęs portalas tv3.lt, vis daugiau Lietuvos gyventojų, net ir sulaukusių pensinio amžiaus, nusprendžia tęsti darbinę veiklą. Daugumai tai – būtinybė norint užsitikrinti finansiškai stabilesnį gyvenimą, nes gaunamos pensijos tam nepakanka.
Kaip skelbia „Eurostat“, 2023 m. Europos Sąjungoje (ES) atliktos darbo jėgos apklausos duomenys rodo, kad net 56,4 proc. savarankiškai dirbusių gyventojų nusprendė ir toliau dirbti, kai pradėjo gauti senatvės pensiją.
Tačiau tendencijos įvairiose šalyse labai skiriasi. Kai kuriose šalyse savarankiškai dirbantieji net ir pasiekę pensinį amžių išlieka itin aktyvūs darbo rinkoje, o kitur – dirbti po pensijos nusprendžia tik mažuma.
Pavyzdžiui, daugiausia dirbančių pensininkų yra Švedijoje (98,4 proc.), Suomijoje (88 proc.) ir Airijoje (87,7 proc.).
Lietuva pagal šį rodiklį užima ketvirtą vietą ES. Pas mus toliau dirba daugiau kaip 83 proc. pensininkų. „Sodros“ duomenys rodo, kad dirbančių senatvės pensijos gavėjų skaičius kasmet auga ir 2025 m. kovo mėn. viršijo 80 tūkst., nors prieš kelerius metus nesiekė nė 70 tūkst.
Tuo metu mažiausias savarankiškai dirbančių pensininkų skaičius fiksuotas Ispanijoje (18,2 proc.), Graikijoje (20,3 proc.) ir Slovėnijoje (40,4 proc.).
Visgi dažnai pensijos sulaukę žmonės dirba mažiau valandų. Pavyzdžiui, 2023 m. ES apie 10,2 proc. 50–74 metų amžiaus pensininkų buvo įdarbinti, o dauguma jų – dirbo ne visu etatu. Net 57 proc. dirbančių pensininkų rinkosi nepilno etato darbą, o tai gerokai viršija ne pensinio amžiaus gyventojų dalį, dirbančią ne pilnu etatu (16,2 proc.).
Kroatijoje tokiu būdu dirbo net 89,4 proc. dirbančių pensininkų, Švedijoje 79,2 proc., o Belgijoje 78 proc. pensininkų.
Tuo metu Bulgarijoje ne pilnu etatu dirbančių pensininkų buvo tik 9,2 proc., o Lietuvoje – 19 proc., tai vieni žemiausių rodiklių ES.
Tai reiškia, kad Lietuvoje dirbti pasirinkę pensininkai dažniausiai veiklą tęsė pilnu etatu.
Dirbant pensija toliau didėja
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 669 eurai. Vidutinė pensija sukaupus būtinąjį stažą yra 720 eurų, o jo nesukaupus – 424 eurai.
Oficialūs duomenys rodo, kad didžiausią skurdo riziką Lietuvoje patyria pensinio amžiaus, vieniši gyventojai.
Pensijos dydį lemia per visą gyvenimą sukauptas stažas ir apskaitos vienetų suma, taip pat kasmet tvirtinamas bazinės pensijos dydis ir apskaitos vieneto vertė tą mėnesį, kai žmogus gauna pensiją.
Tai reiškia, kad jei žmogus, kuriam jau paskirta senatvės pensija ir toliau dirba bei moka socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kasmet padidėja. Dėl to dirbusių pensininkų pensija perskaičiuojama.
Be to, daugeliu atvejų padidėja ir žmogaus gaunama pensija, mat ji indeksuojama.
Pensija dirbantiems pensininkams nepadidėja tik tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys pensijų gavėjai nemoka socialinio draudimo įmokų, o tokiu atveju jie neįgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos vienetų.
Neišvengia nesklandumų
Nepaisant to, kad programos pasiūlymas skamba viliojančiai, ypač augant būsto bei pensininkų priežiūros kainoms, dalis keleivių vis dar vertina jį atsargiai – ir ne be priežasties.
Iki oficialaus starto praėjusių metų spalį pasaulinė „Villa Vie Odyssey“ kelionė aplink pasaulį patyrė ne vieną atidėjimą.
Daugiau nei 30 metų skaičiuojantis laivas turėjo pereiti daugybę bandymų ir patikrinimų, kad gautų jūrinio tinkamumo sertifikatus. Jam taip pat prireikė rimtų atnaujinimų bei patobulinimų, kad galėtų saugiai plaukti trejus su puse metų be pertraukos.
Dėl šių užsitęsusių darbų šimtai keleivių mėnesiais įstrigo Belfaste, Šiaurės Airijoje, laukdami, kol laivas pajudės. Kai kurie, nusivylę nuolatiniais atidėjimais, galiausiai grįžo į JAV.
Nepaisant to, kad iš pradžių kruizų bendrovė padengė keleivių keliones į kitas Europos vietas ir apmokėjo viešbučius, ilgainiui ši parama nutrūko, todėl keliautojai liko su dar didesniais rūpesčiais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
