Tuo metu santykinis šilumos suvartojimas šildomo ploto vienetui augo vidutiniškai apie 21 proc., trečiadienį pranešė asociacija.
Anot jos, dėl didelių šalčių ir panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šis šildymo sezonas gyventojams nebuvo palankus, o sausio–vasario mėnesiais šilumos buvo suvartota 60–80 proc. daugiau negu įprastai.
„Dėl to maždaug dukart pabrango granulės, sandėliuose ištuštėjo malkų atsargos, o šilumos siurbliai ne tik „ryte rijo“ pabrangusią elektrą, bet kai kurie iš viso nustojo veikti, esant labai šaltam orui“, – pranešė asociacija.
Nors šį šildymo sezoną brango visos kuro rūšys ir elektra bei kiti ištekliai, tačiau vidutinė šilumos kaina iš esmės būtų likusi panaši, kaip ir prieš metus, jeigu nebūtų panaikinta PVM lengvata, o tai lėmė didėjantis centralizuoto šildymo tiekimo sistemų efektyvumas ir didesnės parduodamos šilumos apimtys, teigia asociacija.
Apie 2,18 euro už kv. metrą
Preliminariais duomenimis, senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose gyventojai vidutiniškai išleido apie 2,18 euro už kv. metrą (pernai – 1,56 euro), energiškai efektyviuose daugiabučiuose – 0,91 euro (0,55 euro).
Pasak pranešimo, šalta žiema ir panaikinta PVM lengvata labiausiai didino neefektyvių didelių butų šildymo sąskaitas – jos augo 20–30 eurų. Tuo metu renovuotuose jos didėjo keliais eurais.
Kaip rašė BNS, Seimui pernai panaikinus 9 proc. PVM lengvatą centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, vien dėl to šiluma nuo sausio brango maždaug 12 procentų.
Šilumininkai ir Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT) skaičiavo, kad dėl rekordinių šalčių šildymo kaina už sausį, palyginti su pernai sausiu, vidutiniškai augo apie 60–90 proc. Tuo metu vasario sąskaitos buvo vidutiniškai 10–20 proc. mažesnės nei sausį, rodo VERT duomenys.
