Į tokią situaciją pakliuvo kauniečio Gedimino (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) žmona, kuri buvo nusipirkusi skrydžio bilietą iš oro linijų bendrovės „Wizz Air“.
Gediminas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame pasakojo, kad žmona užsiregistravo į skrydį, netgi sumokėjo už „Wizz Priority“ boarding‘ą, kas reiškia, kad ji turėjo teisę į prioritetinį įlaipinimą be eilės.
Vis tik ji nesumokėjo už vietos pasirinkimą ir jai prie vartų buvo pasakyta, kad ji yra on hold (liet. laukimo režime), tad turi sėsti ir laukti, kol susirinks visi lėktuvo keleiviai.
Ir tik tuomet, jei kas nors neatvyks, ji bus įleidžiama į lėktuvą.
„Ta prasme – įleisti? Į skrydį įsiregistruota priority režimu! Žmonos pasakojimu, prie vartų verkia paauglė, irgi papuolusi į tokią situaciją... Ar tik man tai atrodo absurdiškas ir nepamatuotas vartotojų teisių pažeidimas Lietuvoje, o kartu ir Europoje?
Ar tai yra dabartinė norma? Tikrai šeimoje skraidome daug, tačiau su tuo susidūrėme pirmą kartą...“ – rašė Gediminas.
Kodėl bilietų parduodama daugiau, nei yra vietų?
„Wizz Air“ atstovė Lietuvoje Kristina naujienų portalui tv3.lt aiškino, kad bendrovė tam tikrais atvejais leidžia šiek tiek viršyti vietų skaičių savo populiariausiuose maršrutuose.
Anot jos, taip daroma tam, kad daugiau keleivių galėtų keliauti tuo atveju, jei kai kurie užsiregistravusieji neatvyktų į skrydį:
„Tai – įprasta aviacijos sektoriaus praktika, atitinkanti galiojančius vartotojų teisių apsaugos teisės aktus.“
Overbooking (liet. perteklinio bilietų pardavimo) praktiką naudoja ir kitos aviakompanijos, besiremdamos statistiniais duomenimis ir numanydamos neatvyksiančių keleivių skaičių.
Pvz., internete galima rasti skundų apie „Ryanair“, nors jie overbooking praktikos teigia netaikantys. Taip pat daugiau bilietų nei yra vietų parduota ir aviakompanija „Lufthansa“.
Kai keleivių susirenka daugiau, nei yra vietų lėktuve, pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles, visų pirma ieškoma savanorių, kurie geranoriškai sutinka skristi kitu reisu mainais į kompensaciją.
Jeigu tokių savanorių nepakanka, keleivis tiesiog neįleidžiamas į lėktuvą prieš jo valią, bet tuomet turi teisę į kompensaciją ir kitą pagalbą.
Internete galima rasti, kad norint gauti užtikrintą ir konkrečią vietą „Wizz Air“ lėktuve, papildomai reikia sumokėti nuo 4 iki 60 eurų. Bet, ar ši informacija yra teisinga, bendrovės atstovė neatsakė.
Kas priklauso keleiviui, neįleistam į lėktuvą?
„Wizz Air“ svetainėje rašoma – jei buvo atsisakyta jus skraidinti, turite dvi išeitis.
Pirma – savanoriškai atsisakyti bilieto rezervacijos ir:
- arba perkelti savo maršrutą pasirinkus „Wizz Air“ ar kitos aviakompanijos skrydį panašiomis sąlygomis, priklausomai nuo laisvų vietų skaičiaus;
- arba paprašyti kelionės dalies, kurios nesunaudojote, bilieto kainos grąžinimo. Jei tai buvo jungtinis skrydis, jums dar užsakomas grįžtamasis skrydis į pradinį tašką kuo greičiau, bet panašiomis sąlygomis;
- arba gauti visos sumokėtos sumos kreditą, kurį galima panaudoti bet kuriam „Wizz Air“ skrydžiui.
Antra – jei „Wizz Air“ prieš jūsų valią neleidžia lipti į lėktuvą (nes neužteko savanorių, kurie pasiliktų ir neskristų), jums priklauso:
- atsigaivinimo ir maisto kuponai, proporcingi laukimo laikui;
- 2 nemokami telefono skambučiai, telekso ar fakso pranešimai arba el. laiškai. Jei jų nėra, keleivis gali skambinti savo telefonu ir „Wizz Air“ kompensuos ryšio išlaidas;
- nemokamas apgyvendinimas viešbutyje ir transportas iš oro uosto į apgyvendinimo vietą, jei kitas skrydis numatytas kitą dieną. Jei tai – neįmanoma, „Wizz Air“ kompensuos maisto, apgyvendinimo ir transporto išlaidas.
Kompensacijos iš oro bendrovių – kiek priklauso?
Jeigu vartotojas įsigijo nekokybišką prekę ar paslaugą kitoje ES valstybėje narėje, taip pat Norvegijoje ar Islandijoje, kilusias problemas nemokamai padeda spręsti Europos vartotojų centras (ECC).
ECC Lietuvoje vyresnioji patarėja Jaunė Dalinkevičiūtė nurodė, kad yra ir pagrįstų priežasčių, kuomet vežėjas gali atsisakyti vežti: dėl sveikatos, saugumo sumetimais ar dėl kelionės dokumentų trūkumo.
„Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai oro vežėjai parduoda daugiau bilietų, nei yra vietų lėktuve. Taip nutikus, vežėjas pirmiausia privalo ieškoti savanorių, sutinkančių atsisakyti bilieto mainais į individualiai sutartą kompensaciją.
Jei savanorių neatsiranda, oro vežėjas gali atsisakyti vežti keleivius be jų sutikimo“, – aiškino J. Dalinkevičiūtė.
Ji įvardijo, kad oro linijoms atsisakius vežti keleivį, priklausomai nuo skrydžio atstumo ir laiko, keleiviui priklauso kompensacija nuo 125 iki 600 eurų.
Kaip ir kam pateikti skundą dėl skrydžio?
ECC atstovė atkreipė dėmesį, kad, prieš pateikdami skundą vartotojų teises ginančioms institucijos, keleiviai būtinai turi kreiptis į pardavėją / paslaugų teikėją raštu (el. paštu), norėdami išspręsti iškilusią problemą.
„Skundo įvertinimui reikėtų peržiūrėti skrydžio išklotinę ir susirašinėjimą su vežėju. Rašydami pretenzijos laišką galite pasinaudoti mūsų parengtais ruošiniais anglų kalba.
Skundą Europos vartotojų centrui Lietuvoje galima pateikti per ECC svetainę“, – nurodė vyriausioji specialistė.
Pasak jos, šiemet ECC Lietuvoje sulaukė 370 paklausimų ir skundų dėl oro keleivių teisių, 15 iš jų – dėl atsisakymo vežti.
Dauguma šių skundų vis dar nagrinėjami, tačiau, žvelgiant į 2024 m. bendrą skundų statistiką, 72 proc. skundų yra išsprendžiami vartotojų naudai.
„Norisi atkreipti dėmesį, kad ECC skundus nagrinėja taikiu būdu, kompromiso principu, tad ECC rekomendacijos neturi privalomosios galios.
Tačiau dažnai pastebime, kad pagrįstuose skunduose mūsų įsikišimas skatina verslą iš naujo įvertinti savo poziciją“, – paminėjo pašnekovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
