Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„TV3 Žinių“ apklausti žmonės iš skirtingų miestų pasidalijo, kiek išleido šildymui:
– Ar gavote sąskaitą už šildymą.
– 200 eurų, 40 kvadratų butas.
– Kiek praeitą mėnesį?
– Buvo 80 su kažkiek. Šokas vakar buvo.
– Kaip gyvensite? – Papildomai einu dirbti, valyti vakarais.
Kitas žmogus pasakoja savo istoriją:
– Gal koks 120 eurų buvo.
– O kiek praeitą mėnesį buvo?
– Daugiau kaip dvigubai mažiau
– Kaip dabar taupysite?
– Nieko tokio, dar vienas mėnuo ir viskas.
Dar viena istorija skamba taip:
– Kokią sąskaitą gavote už šildymą?
– Dvigubai didesnę. Pas mane šildymas 113. Buvo 56. Kaip yra, taip.
„Ką padarysi. Yra kaip yra. Šiaip prašysiu išklotinės“, – kalbėjo žmogus.
Lietuviai gauna sąskaitas už šildymą
Vis daugiau Lietuvos gyventojų gauna sąskaitas už sausio mėnesio šildymą.
„Pagrindinė sąskaitų pokyčio priežastis, tai žinoma, yra neįprastai šalti orai, kurie lėmė, kad pastatuose buvo suvartojama vidutiniškai apie 60 procentų daugiau šilumos.
Mažesnes sąskaitas gavo tie gyventojai, kur šilumos kaina pigesnė. Šiauliuose, Utenoje, Klaipėdoje. Tuo tarpu mažesnė, kur šilumos kaina yra didesnė, tai būtų Biržai, Lazdijai, ten sąskaitos didesnės dėl kilovatvalandės kainos“, – sakė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas.
Sąskaitas gerokai išdidino ir dingęs lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Dalis gatvėse kalbintų gyventojų mano, kad valdžia pasielgė neatsakingai, ne laiku panaikino lengvatą:
„Nereikėjo. Kai kurie neišgali išsimokėti laiku, turi atidėlioti vėlesniam.“
„Galėjo pradėti nuo vasaros, būtų žmonėms lengviau. Dabar taip staigiai.“
„Gal ne laiku panaikino? Tikrai, taip. Niekas nežinojo, kad taip orai atšals.“
„Gal ir ne laiku. Gal reikėjo pavasario palaukti.“
Seimo opozicija pritaria pasipiktinusiems gyventojams dėl šildymo
Jiems antrina ir Seimo opozicija.
„Mūsų frakcijoje buvo skirtingas balsavimas. Dalis frakcijos, tame tarpe ir aš, palaikėme Arvydo Anušausko pataisą, kuri siūlė, kad šita lengvata turėtų būti palikta, nes tas įrodinėjimas, kurį girdėjome iš valdančiųjų, kad amortizuosime mažiau pasiturintiems per socialines išmokas, kaip matom, dabar neveikia.
Kai kuriems miestams, pirmiausia Kaunui, nepasiruošus šildymo sezonui, dvigubai išaugo šildymo kainos, akivaizdu, kad buvo paskubėta. Lengvata šildymui galėjo būti bent metams, ar dviems palikta“, – tikino Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Panaikinti lengvatą buvo paprasta, bet surasti priemones, kaip pagelbėti žmonėms susitvarkyti su šiomis priemonėmis galima rasti įvairiais būdais, tačiau tai buvo nepasiūlyta.
Mažų mažiausiai naikinant lengvatą buvo galima pasiūlyti išdėstyti laike kainą, kad ta kaina neužgultų mūsų tik žiemos mėnesiais, bet galbūt išdėstyti per kitus ir vasaros mėnesius“, – tvirtino Seimo narys, demokratas Lukas Savickas.
Valdantieji aiškina, kad Lietuvai buvo laikas atsisakyti lengvatinio PVM tarifo, nes jis buvo neteisingas. Esą žmonės, kurie gyveno privačiuose namuose negalėjo pasinaudoti lengvata.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.



