Lietuvoje nuo šiol aplinkos tarša ir gamtai daroma žala turėtų sumažėti, nes mūsų šalyje pradedami supirkinėti panaudoti galvaniniai elementai (nešiojamosios baterijos). Jų supirkimo kaina - 2 litai už 1 kg.
Antradienį Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) ir bendrovės „EMP recycling“, „Ekstara“ bei „Atliekų tvarkymo centras“ pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigoja bendrai veikti tam, kad panaudotos nešiojamosios baterijos būtų superkamos. Po susitarimo pasirašymo galvaninių elementų supirkimas pradedamas 30-yje supirkimo vietų visoje Lietuvoje.
Už 1 kg panaudotų nešiojamųjų baterijų bus mokama po 2 litus.
GIA direktorius Alfredas Skinulis po sutarties pasirašymo teigė, kad tokiomis priemonėmis siekiama žmones įpratinti nemesti naudotų galvaninių elementų į bendras šiukšliadėžes.
„Norime, kad žmonėms susiformuotų teisingi įpročiai, taip pat siekiame, kad į gamtą pakliūtų kuo mažiau panaudotų baterijų, kuriose yra labai pavojingų ir aplinką teršiančių medžiagų“, - sakė GIA vadovas.
GIA pagal susitarimą numato finansuoti galvaninių elementų supirkimą, o kiti susitarimo partneriai - plėtoti supirkimo tinklą ir užtikrinti panaudotų baterijų perdirbimą.
Bendrovės „EMP recycling“ generalinio direktoriaus Almonto Kybarto teigimu, iki šiol kasmet Lietuvoje parduodama maždaug 700 tonų baterijų ir buityje naudojamų akumuliatorių, tuo tarpu surenkama vos kelios dešimtys tonų panaudotų baterijų. Įdiegus baterijų supirkimo sistemą, pradžioje tikimasi surinkti apie 25 proc. panaudotų baterijų, vėliau bus siekiama, kad supirkimo tinklas būtų išplėstas ir perdirbėjams patektų kuo daugiau pavojingų atliekų.
„Be ekonominio skatinimo tokio tempo nebus galima palaikyti, nes iki šiol nebuvo vieningos strategijos Lietuvoje, kaip sutvarkyti šitas atliekas“, - surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Kybartas.
Jam pritarė ir bendrovės „Ekstara“ generalinis direktorius Rimantas Gaudutis, sakydamas, kad šiandien finansinė paskata yra geriausias motyvas žmonėms.
A. Kybarto nuomone, galvaninių elementų supirkimas ir perdirbimas būtinas, nes jos, patekusios kartu su buities atliekomis į sąvartynus, užteršia gruntą. Be to, baterijose esančios medžiagos nepanaudojamos kaip antrinės žaliavos.
„Baterijos ir galvaniniai elementai yra pavojingos atliekos. Jos yra mažos, lengvai išmetamos į lengvuosius konteinerius ir po to padaro daug žalos aplinkai“, - teigė jis.
Bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė pabrėžė, kad suirdamos baterijos į aplinką išskiria toksines medžiagas, sunkiuosius metalus, rūgštis, galinčias pakeisti dirvožemio sudėtį bei keliančias pavojų žmonių sveikatai.
„Labai džiugu, kad šio susitarimo dėka mes skatinsime žmones baterijų nemesti, jas rūšiuoti (...). Mes stengsimės, kad baterijos nebūtų metamos bet kur, o būtų renkamos, rūšiuojamos ir perdirbamos“, - sakė ji, džiaugdamasi, kad tokia iniciatyva startuoja būtent Pasaulinės Žemės dienos proga.
