Dalia KARPAVIČIENĖ
Kelmės rajono Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija nuo šio pavasario sulaukė dviejų dešimčių raštiškų ir žodinių ūkininkų skundų dėl žvėrių naikinamų pasėlių bei miškų. Ūkininkams nesugebant apsaugoti savo turto, nesusikalbant su medžiotojais, nesulaukiant iš jų pagalbos, tvarką daryti imasi žvėrys.
Kreipiasi nebetekę vilties
Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus nuo šio pavasario, balandžio 19 dienos vadovauja rajono Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai.
Nuo pavasario komisija sulaukė dviejų dešimčių nusiskundimų ir raštu, ir žodžiu. Klausimai – nelengvi.
„Tiek nukentėję žemdirbiai, tiek ir medžiotojai turi savų įsitikinimų. Nelengvai pavyksta rasti bendrą kalbą. Žemdirbiai dažnai nesupranta, kad komisija nedalina pinigų, mes tik įvertiname žalą pagal nustatytą tvarką“, – sakė J. Rimkus.
Dažniausiai žemdirbiai į komisiją kreipiasi nebetekę vilties sulaukti pagalbos iš medžiotojų, seniūnijos, ne sykį nukentėję nuo žvėrių daromos žalos jų turtui.
Šernai radijo nesiklauso
Žemdirbiai savo turtą bando visaip apsaugoti: teritorijas aptveria, įrengia „eletrinius piemenis“, apraišioja tuščiais plastikiniais buteliais, konservų skardinėmis ir panašiai. Tačiau ne visuomet ir, atrodytų, patikimos priemonės būna efektyvios.
Užvenčio seniūnijoje gyvenanti moteris į komisiją kreipėsi dėl to, kad žiemą žvėrys nuskabė neseniai pasodintų ąžuoliukų viršūnes. Miško savininkė buvo teritoriją aptvėrusi, sodinukus bandė apsaugoti repelentais. Tačiau smarkiau pasnigus, susidarius nemenkoms pusnims, pašalus, žvėrys, nebegalėdami prisikasti iki žemės, ėdė kas tik papuolė, nė repelentų nebepaisė.
„Gerai, kad pavasarį ąžuoliukų viršūnėlės ataugo, gražiai susiformavo, didelės žalos nepadaryta“, – tvirtino komisijos pirmininkas.
Tos pačios seniūnijos gyventojas, gyvenantis susikertančioje kelių medžiotojų būrelių ir rajonų pelkėtoje teritorijoje, kentė nuo įvairių žvėrių, kurių populiacija ten – labai gausi. Žmogus kaip tik įmanydamas bandė savo turtą apsaugoti. Per naktį bulvių lauko gale palikdavo įjungtą radiją, laidą iš namų nutiesęs, elektrą. Šernai, nuolat girdėdami kalbas, muziką, rečiau išdrįsdavo bulvių paskanauti ateiti.
Šernai – ne tik bulvių mėgėjai, bet, pasak J. Rimkaus, ir šiaip nemaži kenkėjai. Pakražančio seniūnijos ūkininkui šie žvėrys visiškai sugadino apie penkis hektarus pievos. Iškniso, išvoliojo, tiesiog išarė taip, kad nebeliko ko ir kaip nupjauti. Panašiai nutiko ir dviems Kražių seniūnijos ūkininkams. Tokiais atvejais savininkas priverstas keisti ir pasėlių deklaraciją, kartais ir išmokų atsisakyti, ir jokio derliaus nebegauna.
Pakražančio seniūnijos Plūščių kaimo ūkininkui Albinui Levickiui po šernų pasiautėjimo kviečių lauke nebebuvo verta nė kombaino užvesti.
Dėl žalos atlyginimo – į teismus
„Žmogus augina javus ar bulves tam, kad užsidirbtų pinigų ir galėtų išgyventi, išlaikyti šeimą, vaikus. Medžioklė, kaip ten bebūtų, tėra pramoga. Tačiau žemdirbiams ne visi teisės aktai palankūs. Medžiotojai šeimininkauja po savo medžioklės plotus, tačiau – po svetimą nuosavybę. Jei medžiotojai elgiasi tvarkingai, bėdų nėra. Tačiau jei po pasėlius laksto su „džipais“ ir medžioja – nei šis, nei tas“, – sakė J. Rimkus.
Daugiausia konfliktinių situacijų, pasak komisijos pirmininko, kyla tose teritorijose, kuriose tvarką daro ne medžiotojai, o žvėrys.
Komisijos pagalbos žemdirbiai, kurių turtas nukentėjęs nuo žvėrių, kreipiasi nebetekę vilties. Pirmiausia nukentėjęs ūkininkas pagalbos prašo medžiotojų būrelio, kurio plotuose jo laukai: bokštelį pastatyti, medžioklę surengti, kad būtų sumažinta tam tikrų žvėrių populiacija. Apie žvėrių padarytą žalą žemdirbys turi informuoti ir seniūną.
Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams ir miškui turi įvertinti ir suskaičiuoti per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo. Žmogus turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Teismas priima sprendimą, kas žalą turi atlyginti.
