Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo duomenys rodo, jog apsauga nuo nelaimingų atsitikimų yra pasirūpinę tik 27 proc. Lietuvos gyventojų. 13 proc. tyrimo dalyvių nurodė esantys apsidraudę draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, 8 proc. teigė, kad tokį draudimą turi jų sutuoktinis, 12 proc. apklaustųjų yra apdraudę savo vaikus.
Tyrimo duomenimis, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų dažniau pasirūpina 26-45 m. amžiaus respondentai, didmiesčių gyventojai, kurie linkę labiau vertinti draudimo nuo nelaimingų atsitikimų svarbą. Moterys nuo nelaimingų atsitikimų draudžiasi dažniau nei vyrai.
„PZU Lietuva“ ekspertų duomenimis, apsauga nuo nelaimingų atsitikimų dažniau pasirūpina tie žmonės, kurie dirba sudėtingesnį fizinį darbą, taip pat kreditus iš bankų paėmę gyventojai. Kaip atskira grupė yra išskiriami vaikai, nes dėl savo judrumo jie dažniau susižeidžia mokykloje, užklasinėje veikloje. Pasak „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento ekspertės Gitanos Beinorienės, vaikų draudimas tampa ypač aktualus prieš prasidedant mokslo metams. „PZU Lietuva“ skaičiavimais, apie 40 proc. visų draudžiamųjų įvykių sudaro vaikų traumos. Draudimo išmokos dažniausiai išmokamos dėl minkštųjų audinių pažeidimų, raiščių ir raumenų patempimų, kaulų lūžių.
Tyrimas rodo, kad beveik pusė respondentų (42 proc.) yra linkę draustis nuo patirtos stiprios traumos. Šiuo draudimu dažniau linkę naudotis 26-35 m. didžiausių pajamų atstovai, specialistai-tarnautojai, didmiesčių gyventojai. „Jaunesnio amžiaus žmonės miestuose labiau linkę rūpintis savo karjera ir draustis, kad nelaimės atveju galėtų padengti gydymo ar reabilitacijos išlaidas, išsaugotų savo finansinį stabilumą dėl laikino nedarbingumo. Tai lemia ir didėjanti specialistų konkurencija ir noras išlaikyti savo pasiektas pozicijas“, – teigė „PZU Lietuva“ ekspertė.
Pasak G. Beinorienės, dėl nelaimingų atsitikimų metu patirtų traumų, priklausomai nuo jų sudėtingumo, žmonės nedarbingi būna nuo 2 savaičių iki 6 mėnesių. Sudėtingos traumos dažniausiai pasitaiko pakeliui į darbą arba vykstant iš jo.
42 proc. respondentų yra labai linkę ir linkę draustis nuo žūties nelaimingo atsitikimo metu. Tyrimas parodė, kad tokiu draudimu labiausiai naudotųsi 36-55 m. didmiesčių gyventojai. „Nuo žūties nelaimingo atsitikimo metu linkę apsidrausti asmenys, kurie siekia apsaugoti savo vaikus nuo galimų finansinių sunkumų atsitikus nelaimei. Tyrime išryškėjo konkreti amžiaus grupė, kuriai tai yra aktualiausia, nes tokio amžiaus asmenys augina nepilnamečius ar neseniai pilnametystės sulaukusius vaikus“, – teigė G. Beinorienė.
Nuo nedidelių sužeidimų labiau linkusios draustis moterys, taip pat didmiesčių gyventojai. Juo linkę ir labai linkę pasinaudoti 32 proc. tyrimo dalyvių. G. Beinorienės teigimu, moterys daugiausia domisi šiuo draudimu, nes smulkūs sužeidimai galimi buityje ar atliekant darbus lauke.
2009 metais sausio-liepos mėnesiais „PZU Lietuva“ išmokėjo virš 719 tūkst. litų nelaimingų atsitikimų draudimo išmokų. 2008 m. bendrovė išmokėjo 2,8 mln. litų pagal šio draudimo sutartis. Vidutinė draudimo išmoka svyruoja apie 1200 litų.
