Pasak pranešimo, surinkti duomenys rodo, kad vasarį vienam iš aukciono dalyvių galėjo būti daromas spaudimas, siūloma susitarti ir nesivaržyti įsigyjant valstybei priklausantį turtą.
„Į turto apžiūrą atvykęs asmuo galimai iš kaimynų sužinojo būsto nuomininko kontaktus ir vėliau šiam siūlė atitinkamą sumą pinigų, jog šis nesivaržytų aukcione. Buvo siūlomas ir kitas būdas „susitarti“: reikalauta, kad nuomininkas sumokėtų 1000 eurų, jog interesantas nekeltų kainos ir aukcione nesivaržytų“, – nurodoma pranešime.
Turto banko prevencijos pareigūno ir teisininkų nuomone, tokia veikla gali turėti sukčiavimo ir turto prievartavimo požymių.
„Įvertinę asmens pažeidžiamumą nusprendėme patys inicijuoti kreipimąsi į teisėsaugą. Šiuo atveju kalbame ne tik apie galimai nukentėjusį asmenį, bet ir apie žalą valstybei, kai galimai neteisėtais būdais buvo bandoma riboti konkurenciją atvirame elektroniniame aukcione“, – pranešime cituojamas Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Turto bankas taip pat pranešė ketinantis inicijuoti teisės aktų pakeitimus, siūlyti įstatymuose numatyti galimybę iš aukcionų eliminuoti asmenis ar įmones, jei būtų nustatyta, kad jos darė kokį nors poveikį kitiems valstybės organizuojamų aukcionų dalyviams.
„Visa informacija apie aukcionų dalyvius yra konfidenciali, tačiau pasitaiko atvejų, kai, tarkime, turto nuomininkus ir potencialius aukciono dalyvius nuvykus į objekto apžiūrą galima identifikuoti“, – pranešime nurodė M. Sinkevičius.
Teisėsaugai įvertinti perduoto aukciono dalyvių tapatybės ir varžymosi aplinkybės Turto bankui yra žinomos, tačiau nebus viešai atskleidžiamos dėl duomenų apsaugos ir siekio nepakenkti teisėsaugos darbui.
