Šie ir daugelis kitų sprendimų yra jūsų, kaip vadovo, kasdienio gyvenimo dalis. Jeigu dauguma šių bei kitų sprendimų bus teisingi, jūs laimėsite. Jeigu dauguma šių bei kitų sprendimų bus neteisingi, jūs pralaimėsite. Taigi, sprendimų priėmimas yra viena svarbiausių vadovo funkcijų.
Vis dėlto, Lietuvoje ir pasaulyje dar nėra suformuota sprendimų priėmimo proceso teorijos, kuri būtų standartinė. Tai nereiškia, jog nėra kokybiškos literatūros šia tema. Norėdamas supaprastinti sprendimų priėmimo procesą, pateikiu tris paprastus proceso žingsnius, kuriuos gali taikyti kiekvienos bendrovės vadovas.
Analizė (angl. investigation)
Pirmasis žingsnis priimant gerus sprendimus versle yra aplinkos analizė. Kitaip tariant, tai reiškia, jog jūs skiriate tam tikrą laiko dalį norint identifikuoti ir suvokti pamatines būsimo sprendimo prielaidas bei esamą situaciją. Ši informacija padės priimti efektyvius sprendimus.
Žinoma, praktikoje tam skirtas laikas gali labai įvairuoti. Norint suprasti kai kurias problemas gali prireikti vos kelių minučių, užduodant keletą klausimų savo darbuotojams. Kita vertus, priimant svarbesnius sprendimus (produkto išleidimas rinkai, gamyklos pastatymas) informaciją gali tekti rinkti mėnesius, į tai įtraukiant daugybę žmonių.
Svarbiausia, informacijai skirti pakankamai laiko, tačiau ne per daug. Turi būti surastas tinkamas balansas. Kai kurie vadovai stengiasi pernelyg greitai priimti sprendimus, o kiti vadovai turi įprotį patekti į “paralyžių per analizę”, t.y. yra pernelyg atsargūs ir sugaištama itin daug laiko.
Interpretavimas (angl. interpretation)
Antrasis žingsnis yra gautos informacijos teisingas interpretavimas. Šioje dalyje didelį vaidmenį vaidina pačio vadovo asmenybė, jo požiūriai ir polinkiai. Akivaizdu, kad žiūrėdami į tą pačią informaciją vieni vadovai padarys vienokias išvadas, o kiti – kitokias.
Vėlgi, skiriasi laikas, per kurį vadovai atlieka šį žingsnį. Pragmatiški vadovai įsiklauso į savo intuiciją ir kruopščiai neišanalizavę gautos informacijos priima sprendimą pasikliaudami vien nuojauta. Atsargesni vadovai siekia surinkti visą informaciją į vieną, ieškoti tarpusavio sąsajų bei sprendimo priėmimą nukelia tolimesniam laikui. Kaip ir analizės atveju, interpretuojant svarbiausia rasti tinkamą balansą. Puikūs lyderiai suvokia laiką, kurį gali skirti tam tikrai problemai, kai tuo tarpu kiti lyderiai linkę į radikalumą: arba skiria pernelyg mažai laiko interpretavimui, arba pernelyg daug sureikšmindami problemą.
Įgyvendinimas (angl. implementation)
Galiausiai, ne mažiau svarbi dalis yra sprendimo įgyvendinimas. Daugelis mūsų įžengiant į naujuosius metus priima daug sprendimų, kaip pagerinti savo gyvenimą, savijautą, verslo rezultatus. Tačiau to neužtenka. Kad ir koks geras būtų sprendimas, jis nieko vertas, kol nėra įgyvendintas.
Išskyrus itin nedidelius verslus (kur niekas neturi galimybės kažką paslėpti tarpusavyje bei kur skaidrumas ir atskaitomybė yra nepaprastai didelė), didžiulis procentas sprendimų nėra įgyvendinamas iki galo. Ir tai yra stambios organizacijos prigimtinis bruožas. Čia didelę rolę vaidina biurokratija, stabdanti sprendimų įgyvendinimo procesą. Tiksliai nustatykite, kas organizacijoje yra kam atskaitingi.
Parengė: Kasparas Dapšys
