Ekonomistas tikina, kad investicijos į šią sritį turėtų spartėti, tačiau priklausomybės nuo iškastinio kuro atsisakyti artimiausiu metu nepavyks.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas ir "Citadele banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Buvo garsiai kalbėta apie tai, kokie esame žali ir nepriklausomi nuo energetinių išteklių, bet geopolitinė situacija tarsi atskleidė tas silpnąsias mūsų vietas, kad vis dar yra kur tobulėti.
Kokia žinia šiuo atveju siunčiama tai žaliajai energetikai, jūsų vertinimu – investicijos paspartės ar ne?
A. Izgorodinas: Manau, kad taip, nes mes Europoje jau turime antrąją energetikos krizę nuo 2022 metų.
Ir faktas, kad atsinaujinanti energetika, tarkime, tie patys elektromobiliai, tikrai gali padėti.
Ir matome, kad galbūt nepavyks visiškai sumažinti priklausomybės nuo iškastinio kuro, bet faktas, kad turime turėti kažkokį labai rimtą atsarginį variantą, kurį galime naudoti, jeigu atsitiks trečia energetikos krizė.
Vaičiūnas apie kuro kainų krizę: stabilizacija rinkose įmanoma nebent metų pabaigoje
Net jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose baigtųsi artimiausiu metu, energijos išteklių rinkos stabilizuotis galėtų nebent metų pabaigoje, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Dėl bendros situacijos rinkoje – aišku, įtampa tebeišlieka, tikrai niekas negali pasakyti, nei kada krizė baigsis, nei kokia apimtimi, (…) bet jeigu situacija pozityviąja prasme susitvarkytų dabar, tai rinkose stabilizacija be metų pabaigos turbūt yra techniškai neįmanoma“, – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime susitikime anksčiau sakė ministras.
Jo teigimu, kitą savaitę Europos Komisija (EK) ketina pristatyti komunikatą su veiksmų planu, kokių ilgalaikių ir trumpalaikių priemonių Bendrija ketina imtis, siekdama suvaldyti degalų kainų krizę.
Ministras pažymėjo, kad tarp svarstomų priemonių – lankstesnės valstybės pagalbos taisyklės, pavyzdžiui, šalių narių viešojo susisiekimo, transporto, žemės ūkio sektoriuose.
„Tikrai yra didelis dėmesys iš Europos Komisijos šiuo klausimu taip pat“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Kovo viduryje atsargas kaupianti „Orlen Lietuva“ į rinką išleido 80 tūkst. tonų kuro – 12 dienų rezervą, kai visas šalies rezervas sudaro 90 dienų. Tokią galimybę šalims narėms sudarė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).
Ž. Vaičiūno teigimu, rezervus atlaisvino 14 iš 28 organizacijos narių, tai esą yra solidarus veiksmas.
Pasak ministro, nors artimiausiu metu nėra planuojama atlaisvinti daugiau šalies kuro rezervo, jeigu tokie sprendimai būtų priimti, planuojama, kad TEA šalys veiksmus koordinuotų dar labiau.
„Papildomo atlaisvinimo šiuo metu nėra planuojama – Tarptautinės energetikos agentūra neplanuoja, suprantant, kad rezervai reikalingi neapibrėžtai situacijai“, – tikino Ž. Vaičiūnas.
Pasak ministro, EK taip pat ketina siūlyti gamtinių dujų rezervų apimtis sumažinti nuo 90 iki 80 proc., taip subalansuojant kainas rinkoje.
Lietuva, pasak Ž. Vaičiūno, taip pat svarsto atlaisvinti daugiau dujų atsargų ir jas skirti pažeidžiamiems vartotojams – rezervas saugomas požeminėje Inčukalnio saugykloje Latvijoje.
Kaip skelbė ELTA, naftos kainos rinkoje šokinėja nuo vasario pabaigos, prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose.
Siekdama suvaldyti kuro kainas, Lietuva ėmėsi įvairių priemonių – laikinai sumažintas dyzelino akcizas, įdiegti kainų stebėsenos mechanizmai, įpareigojant degalines Energetikos agentūrai kasdien teikti informaciją apie pardavimo kainas.
Taip pat planuojama Seimui teikti įstatymą, kuriuo, degalinėms pateikus minėtą informaciją, būtų nustatyta, kad kuro kaina galėtų būti didinama ne dažniau nei kartą per parą, mažinti ją galima būtų bet kada.
Parlamentas skubos tvarka taip pat svarsto prezidento siūlymą įtvirtinti mechanizmą, kurį aktyvavus didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos būtų nustatomos kasdien.
Trumpas atmetė NATO pasiūlymą padėti Hormuzo sąsiauryje ir liepė „laikytis atokiau“
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad atmetė NATO pasiūlymą padėti užtikrinti Hormuzo sąsiaurio saugumą po to, kai Iranas paskelbė, jog jis buvo vėl atvertas, paragino JAV vadovaujamą karinį aljansą „laikytis atokiau“.
„Dabar, kai Hormuzo sąsiaurio situacija jau baigėsi, sulaukiau NATO skambučio, kurio metu buvo klausiama, ar mums reikės pagalbos. Liepiau jiems laikytis atokiau, jei jie tiesiog nori pakrauti savo laivus nafta“, – savo platformoje „Truth Social“ tvirtino D. Trumpas.
„Jie buvo nenaudingi, kai jų reikėjo, popierinis tigras!“ – teigė D. Trumpas.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
