Kaip trečiadienį prie Vyriausybės žurnalistams sakė R. Tamašunienė, smulkių vagysčių skaičius pastaruoju metu itin išaugo.
„Prekybos centrai, verslas informuoja, kad smulkios vagystės auga eksponentiškai, daug – per metus išauga kartais“, – sakė ministrė.
Anot jos, pastebima, kad tokio tipo vagystės jau turi ir organizuoto nusikalstamumo apraiškų, tai yra tam tikro sistemingumo, kai vagišiai atvežami prie prekybos centrų, jie vagia tiek, kad nebūtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
„Mes matome, kad tai yra sisteminės vagystės ir net organizuoto nusikalstamumo apraiškos, kuomet privažiuojama automobiliu, išeina trys žmonės, pavagia visi (prekių –ELTA) iki 150 eurų ir realiai vėliau nesusimoka jokios net baudos, nes dažniausiai tai žmonės, kurie neturi pastovaus darbo, ir ieškoti iš jų baudų sudėtinga“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
Anot jos, įvertinus minėtą situaciją, nutarta siūlyti, kad asmenys už sistemines vagystes būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn.
„Už sistemines vagystes, kai pavagiama daugiau negu tris kartus per metus, būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – sakė ministrė.
Taip pat, anot jos, ministerijos teikiamomis pataisomis siūloma asmenims, kurie sistemiškai vagia iš prekybos centrų, jų į šias prekyvietes neįleisti.
„Žinome, kad ir dabar prekybos centrai stebimi, kameros yra, tačiau apsaugos darbuotojai neturi galimybių tokio asmens neįleisti. (...) Tai šiuo metu bus galimybė juos išvesdinti iš prekybos centro ir tas ribojimas galios metus“, – aiškino R. Tamašunienė.
Teisingumo ministerijos teikiamomis Baudžiamojo kodekso pataisomis siūloma įtvirtinti baudžiamają atsakomybę asmenims, kurie sistemingai grobia svetimą nedidelės ar mažesnės vertės turtą. Šis nusikaltimas būtų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Numatyta, kad asmuo galėtų būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Šiuo metu už smulkias vagystes, kai pagrobto turto vertė neviršija 150 eurų, taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 90 iki 400 eurų.
Taip pat siūloma koreguoti Administracinių nusižengimų kodeksą, numatant naują administracinio poveikio priemonę – draudimą lankytis prekybos vietose. Ši priemonė būtų taikoma asmenims, pakartotinai padariusiems smulkią vagystę, kai nėra pagrindo konstatuoti sistemingumo ar tęstinės nusikalstamos veikos. Draudimas galiotų tik to paties juridinio ar fizinio asmens valdomoms prekybos vietoms, o jo trukmė siektų nuo vieno mėnesio iki dvejų metų.
Baudžiamojo kodekso pakeitimams pritarus Seimui, naujos nuostatos įsigaliotų nuo šių metų birželio 1 dienos.
