Pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vas jau ki­tą­met vi­si lai­kan­tie­ji pra­kti­nį vai­ra­vi­mo eg­za­mi­ną tu­rės pa­de­monst­ruo­ti ir eko­vai­ra­vi­mo įgū­džius. Ko­kie jie ir ko­kia ver­ti­ni­mo me­to­di­ka dar ne­ži­no nė ją ruo­šian­ti „Re­git­ra“.

Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to lek­to­rius ir dok­to­ran­tas Ar­tū­ras Žu­kas ke­le­ri me­tai kau­pia eko­vai­ra­vi­mo pa­tir­tį, ku­ri jam pel­nė tau­piau­sio Lie­tu­vos vai­ruo­to­jo ti­tu­lą.

Įgū­džiai iš­lie­ka kas­die­ny­bė­je

„Su­ge­ba be­veik be ben­zi­no va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liu“, – taip į Nau­ją­ją Ak­me­nę at­vy­ku­sį pa­kal­bė­ti apie eko­lo­giš­ku­mą A. Žu­ką pri­sta­tė jį at­ly­dė­ję bend­ra­ke­lei­viai.

Ir ne be pa­grin­do – 29 me­tų vil­nie­tis per­nai eko­ra­lio var­žy­bas pel­nė tau­piau­sio Lie­tu­vos vai­ruo­to­jo ti­tu­lą, lai­mė­jęs.

REKLAMA

Su „Šiau­lių kraš­tu“ kal­bė­ję­sis vai­ruo­to­jas pa­pa­sa­ko­jo, kaip rei­kia pa­ruoš­ti au­to­mo­bi­lį, pri­žiū­rė­ti ir vai­ruo­ti, kad pa­vyk­tų su­nau­do­ti iki 20 – 30 pro­cen­tų ma­žiau ku­ro.

Praė­ju­sių me­tų kon­kur­so „Mo­ku va­žiuo­ti tau­piai!“ ir jo fi­na­li­nio eta­po „Eko­ra­lis“ nu­ga­lė­to­jas A. Žu­kas ke­lių šim­tų ki­lo­met­rų tra­sa vaiz­din­gais Lie­tu­vos ke­liais va­žia­vo au­to­mo­bi­liu „VW Lu­po“ su 1,2 lit­ro dar­bi­nio tū­rio, 3 ci­lind­rų va­rik­liu, ku­riam pri­rei­kė vi­du­ti­niš­kai 2,57 lit­ro dy­ze­li­no 100 – ui ki­lo­met­rų.

Vai­ruo­to­jas iš Vil­niaus į Ta­li­ną pa­jė­gia nu­va­žiuo­ti ir grįž­ti at­gal į au­to­mo­bi­lio ba­ką įsi­py­lęs šiek tiek dau­giau kaip 40 lit­rų dy­ze­li­no, da­bar­ti­nė­mis kai­no­mis – maž­daug už 200 li­tų.

Lie­tu­vio eki­pa­žas eko­no­miš­ku­mu ap­len­kia prieš po­rą me­tų Gineso pa­sau­lio re­kor­dų kny­gos už­fik­suo­tą kaip di­džiau­sią at­stu­mą vie­nu ba­ku įvei­ku­sį Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos eki­pa­žą.

Bri­tų au­to­mo­bi­lis Pran­cū­zi­jo­je be­maž vien greit­ke­liais nu­va­žia­vo 2456,35 ki­lo­met­ro su 77,25 lit­ro dy­ze­li­no vi­du­ti­niš­kai 72 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu.

Kas­dien A. Žu­kas va­ži­nė­ja ke­lio­li­kos me­tų „Au­di A6“ su 1.9 TDI va­rik­liu. Ta­čiau tau­paus vai­ra­vi­mo įgū­džių lai­ko­si.

REKLAMA

Tad dy­ze­li­no są­nau­dos sie­kia 4 – 5 lit­rus, o tai vi­su treč­da­liu ma­žiau, ne­gu ki­tų to­kiais pat au­to­mo­bi­liais va­ži­nė­jan­čių po Vil­nių.

Su „Au­di A6“ vil­nie­tis yra da­ly­va­vęs ir eko­no­miš­ko vai­ra­vi­mo var­žy­bo­se kal­vo­tais Aukš­tai­ti­jos ke­liais ir pa­ka­ko 3,7 lit­ro dy­ze­li­no 100 ki­lo­met­rų.

Nor­ve­gi­jo­je vyks­tan­čio­se tra­di­ci­nė­se var­žy­bo­se A. Žu­kas run­gė­si ki­tu au­to­mo­bi­liu ir pa­sie­kė tra­sos re­kor­dą – 3,9 lit­ro ben­zi­no 100 ki­lo­met­rų.

„Ne­va­žiuo­ja­me vos vos, ei­ka­lau­ja­ma rea­laus tem­po, – sa­kė A. Žu­kas. – Ten­ka lėk­ti ir 120 ar 130 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu.“

Pa­si­kei­ti­mai – dėl brangs­tan­čių de­ga­lų

A. Žu­kas tau­piai vai­ruo­ti sten­gia­si jau penk­tus me­tus. Iki tol taip pat mė­go va­ži­nė­ti au­to­mo­bi­liu, ta­čiau vi­siš­kai ki­to­kiu sti­liu­mi – kuo grei­čiau, stai­giau, tad ir nee­ko­no­miš­kai.

Po­žiū­ris pa­si­kei­tė, kai pra­dėjo brangti degalai.

„Įdo­mu bu­vo to­bu­lin­ti au­to­mo­bi­lį, kad jis kuo grei­čiau šok­tų iš vie­tos, bet at­si­sa­kiau, kai su­vo­kiau, kad tai be­rei­ka­lin­gas pi­ni­gų ki­ši­mas – ne vien re­mon­to iš­lai­doms, bet ir pa­di­dė­ju­sioms ku­ro są­nau­doms“, – sa­kė au­to­mo­bi­lių en­tu­zias­tas.

REKLAMA

Jis nu­spren­dė nu­si­pirk­ti dy­ze­li­nį au­to­mo­bi­lį, nors iki tol to­kie ne­pa­ti­ko. Da­bar jie at­ro­do idea­liau­si dėl ge­ro ga­lios ir tau­pu­mo san­ty­kio.

Kuo il­giau iš­lai­ky­ti pa­sto­vų grei­tį

Eko­no­miš­kai vai­ruo­ti ge­riau­siai se­ka­si mies­te. „Tai tar­si žai­di­mas, ku­ris la­bai už­kre­čia, – sa­kė A. Žu­kas. – Nes sten­gie­si kuo ma­žiau stab­dy­ti ar ne­stab­dy­ti au­to­mo­bi­lio iki vi­siš­ko su­sto­ji­mo“.

Bū­tent to­kia nuo­sta­ta, anot A. Žu­ko, yra vie­na iš svar­biau­sių, jei vai­ruo­to­jas no­ri be di­des­nių pa­stan­gų su­tau­py­ti apie 20 pro­cen­tų ku­ro. Au­to­mo­bi­lio pa­grei­tė­ji­mo me­tu iki rei­kia­mo grei­čio yra su­nau­do­ja­ma dau­giau­siai de­ga­lų.

To­dėl mies­to gat­vė­mis vai­ruo­to­jas ati­džiai žiū­ri ne vien į prie­šais rie­dan­čius au­to­mo­bi­lius ar ar­ti­miau­sią švie­so­fo­rą, o net ma­žiau­siai pu­sę ki­lo­met­ro į prie­kį. Tam, kad bū­tų ga­li­ma kuo il­giau iš­lai­ky­ti pa­sto­vų vi­du­ti­nį grei­tį.

“ Jei už ki­lo­met­ro pa­ma­tai rau­do­ną švie­so­fo­ro sig­na­lą, ta­da įsi­jun­gi penk­tą pa­va­rą ir lė­tė­ji to­ly­giai, o pa­skui pe­rei­ni į ket­vir­tą, pa­skui – į tre­čią, – sa­kė pa­ty­ręs vai­ruo­to­jas. – Ir jei iš­tai­kai, kad prieš no­sį už­si­de­ga ža­lias sig­na­las, tai to­liau ir va­žiuo­ji ant­ra ar tre­čia pa­va­ra. O vai­ruo­to­jo, ku­ris lė­kė grei­čiau, bet sto­vė­jo prie švie­so­fo­ro, ma­ši­nos vi­du­ti­nis grei­tis yra la­bai ma­žas“.

REKLAMA

Greit­ke­ly­je su­tau­po­me tiek, kiek neuž­dir­ba­me

A. Žu­kas skai­to pa­skai­tas Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to stu­den­tams, au­to­mo­bi­lių trans­por­to ka­ted­ro­je at­lie­ka ty­ri­mus.

Kaip eko­no­miš­kai nu­va­žiuo­ti greit­ke­liu iš Vil­niaus į Kau­ną?

„Tą šim­tą ki­lo­met­rų nu­le­ki per va­lan­dą, ir tai bū­na grei­čiau 10 ar 20 mi­nu­čių už va­žiuo­jan­čius 90 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu, bet pra­ran­di 30 li­tų, – sa­kė uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas. – Tad per va­lan­dą il­ges­nia­me ke­ly­je su­tau­po­me apie 90 li­tų. Lie­tu­vo­je ne kiek­vie­nas tiek už­dir­ba per vi­są die­ną, kiek ga­li su­tau­py­ti vai­ruo­to­jas per va­lan­dą. Vi­so mė­ne­sio už­dar­bį ga­li­ma su­tau­py­ti per po­rą die­ną iš­ti­si­nio va­žia­vi­mo“.

A. Žu­kas pa­brė­žė, kad ne­laks­tan­tys vai­ruo­to­jai tau­po ne tik de­ga­lus. Ma­žiau dy­la ir au­to­mo­bi­lio de­ta­lės. Ir vai­ruo­to­jas ma­žiau nu­vargs­ta.

Efek­tin­ga „fū­rų“ prie­dan­ga

Eko­no­miš­ko va­žia­vi­mo var­žy­bo­se drau­džia­ma vai­ruo­to­jams va­žiuo­ti pa­skui sun­kias­vo­rius sunk­ve­ži­mius. Tai bū­tų ne­vie­no­dos są­ly­gos tra­so­je.

Moks­li­niais ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad su­sida­rę sū­ku­riai pa­de­da tau­py­ti ku­rą net sau­giu pen­kias­de­šim­ties met­rų at­stu­mu at­si­li­ku­siam leng­va­jam au­to­mo­bi­liui.

REKLAMA

A. Žu­kas ne kar­tą greit­ke­ly­je yra rie­dė­jęs pa­skui „fū­rą“ ir pa­ste­bė­jo bor­to kom­piu­te­rio rod­me­nis: ku­ro są­nau­dos su­ma­žė­ja vi­su lit­ru – nuo ke­tu­rių iki tri­jų.

„Di­dė­jant grei­čiui, ae­ro­di­na­mi­nis pa­si­prie­ši­ni­mas au­ga kvad­ra­tu, tad sunk­ve­ži­mis eli­mi­nuo­ja pa­si­prie­ši­ni­mą iš pa­skos va­žiuo­jan­čiai trans­por­to prie­mo­nei“, – paaiš­ki­no uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas.

Pa­dan­gas iš­nau­do­ti re­zer­vuo­tai

Au­to­mo­bi­lio de­ga­lų są­nau­doms daug įta­kos tu­ri ir jo ae­ro­di­na­mi­nės sa­vy­bės bei rie­dė­ji­mo trin­tis.

„Tad ge­riau – kuo ap­ta­kes­nis kė­bu­las, o pa­dan­gos kuo ma­žiau lie­čia­si su ke­lio dan­ga“, – sa­kė A. Žu­kas.

Jis siū­lo pirk­ti pa­dan­gas, iš spe­cia­laus gu­mos mi­ši­nio, pa­leng­vi­nan­čio rie­dė­ji­mą.

„Jos yra bran­ges­nės, bet tik­rai at­si­per­ka“, – ga­ran­ta­vo vai­ruo­to­jas.

Jis va­ži­nė­ja ne stan­dar­tiš­kai iki 2,2 at­mos­fe­ros pri­pūs­to­mis pa­dan­go­mis, o iki 3 at­mos­fe­rų.

Vai­ruo­to­jas pa­brė­žia, kad ne vi­sa­da ge­rai per kie­tai pri­pūs­tos pa­dan­gos. Su to­kio­mis au­to­mo­bi­lio ke­lei­viams yra ma­žiau kom­for­to.

Vai­ruo­ti yra ma­žiau sau­gu, pra­sčiau stab­dy­ti – ypač ant bi­rios ke­lio dan­gos, pa­vyz­džiui, žvy­ro, ar­ba sli­džia­me, šla­piame ke­ly­je bei žie­mos są­ly­go­mis.

REKLAMA

Te­pa­lai – kuo skys­tes­ni

Pa­sak A. Žu­ko, de­rė­tų į va­rik­lius pil­ti kuo skys­tes­nius te­pa­lus, aiš­ku, ne­nu­si­žen­giant ga­min­to­jo nu­sta­ty­toms nor­moms.

Tad pa­ta­ria­ma vie­toj 5 W 40 nau­do­ti 5 W 30, nors pa­sta­rųjų kai­na ir di­des­nė.

Svar­bu lai­ku pa­keis­ti filt­rus, jie ne­tu­ri bū­ti už­terš­ti.

Ter­mos­ta­tas pri­va­lo veik­ti

De­ra tik­rin­ti, ar tin­ka­mai vei­kia ter­mos­ta­tas, kad au­ši­ni­mo skys­tis pa­siek­tų dar­bi­nę 90 laips­nių tem­pe­ra­tū­rą. Jei va­ži­nė­ja­ma su ko­kia 10 laips­nių ma­žesne, tai va­rik­lis ne­vi­siš­kai įšy­la, to­dėl di­dė­ja ku­ro są­nau­dos.

Ta­čiau ga­li­ma tau­py­ti dėl prie­šin­go ter­mos­ta­to ge­di­mo, kai au­ši­ni­mo skys­tis įkais­ta, pa­vyz­džiui, be­maž iki 100 laips­nių.

„Va­rik­lis nau­din­giau­siai dir­ba, kuo šal­tes­nis oras lau­ke ir kuo karš­tes­nis va­rik­lis“, – sa­kė A. Žu­kas.

Rei­kė­tų kuo ma­žiau įjung­ti elekt­ros prie­tai­sų. Pa­vyz­džiui, ne­re­tai ga­li­ma ap­siei­ti be ga­li­nio lan­go ar sė­dy­nių šil­dy­mo.

Tin­ka­ma ra­tų geo­met­ri­ja

A. Žu­kas pa­ta­ria rū­pin­tis, kad bū­tų tei­sin­ga ra­tų geo­met­ri­ja: su­ve­di­mas, iš­vir­ti­mas. Ne vien to­dėl, kad dėl stan­dar­tų ne­pai­sy­mo grei­čiau nu­dė­vi­mos pa­dan­gos.

„Jei vie­nas ra­tas su­ka­si tie­siai, o ki­tas – šlei­vo­kai, tai sun­kiau ju­dė­ti au­to­mo­bi­liui ir iš­nau­do­ja­ma dau­giau de­ga­lų“, – sa­kė A. Žu­kas.

REKLAMA

Jis pa­ts au­to­mo­bi­lio ra­tus pa­da­ro idea­liai tie­sius, nors pa­gal stan­dar­tus ly­giag­re­čiai esan­tys ra­tai tu­ri bū­ti šiek tiek šlei­vo­ki.

„Dėl to­kio iš­tie­si­ni­mo šiek tiek nu­ken­čia au­to­mo­bi­lio val­dy­mas, bet va­rik­liui ma­žiau dar­bo“, – ar­gu­men­tuo­ja vai­ruo­to­jas.

Minkš­tie­ji tau­py­mo bū­dai

Tau­piau­sias ša­lies vai­ruo­to­jas gru­pę tau­py­mo bū­dų va­di­na minkš­tai­siais.

An­tai di­des­nia­me mies­te įma­no­ma su­tau­py­ti, pa­si­ren­kant ke­lio­nės marš­ru­tą.

Tad pir­miau­sia de­ra pa­suk­ti į to­li­miau­sią taš­ką.

„Dau­giau­sia de­ga­lų su­var­to­ja šal­tas va­rik­lis, o jis ge­riau įšy­la, kai iš karto va­žiuo­ja­ma į to­li­mes­nį taš­ką, ir kai grįž­tant su­sto­ja­ma ki­to­se vie­to­se – ne­beat­ša­la stai­giai, – aiš­ki­no taip Vil­niu­je va­ži­nė­jan­tis vy­ras. – Bet jei pra­de­di va­žiuo­ti iš­kart po tru­pu­tį su­sto­da­mas, tai va­rik­lis lie­ka šal­to­kas“.

Pa­tar­ti­na au­to­mo­bi­lį aikš­te­lė­je sta­ty­ti tik ga­lu. „Juk į ją at­va­žiuo­ji su šil­tu va­rik­liu, tad su to­kiu eko­no­miš­kiau ma­nev­ruo­ti, kol įsu­ki, kur rei­kia, – aiš­ki­no A. Žu­kas. – Tad kai po ku­rio lai­ko atei­ni prie ma­ši­nos, sė­di ir va­žiuo­ji iš­kart pir­myn. Ne­rei­kia ma­nev­ruo­ti su šal­tu va­rik­liu“.

REKLAMA

Mi­tai ir stan­dar­tai kei­čia­si

Mi­tas - esą po nak­ties reikia pa­leis­ti va­rik­lį ir šiek tiek pa­šil­dy­ti. Nau­dos nė­ra, tik be rei­ka­lo de­gi­na­mas ku­ras. Va­rik­liui nė­ra ža­lin­ga, jei iš­kart va­žiuo­ja­ma. Bū­ti­na lai­ky­tis vie­nin­te­lės są­ly­gos – va­žiuo­ti lė­tai. Nau­din­ga ir to­dėl, kad va­rik­lis grei­čiau su­šy­la va­žiuo­jant, ne­gu sto­vint. .


Rašyti komentarą...
R
Romas
2012-11-27 10:20:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Skelbiama avarijų statistika neatitinka tikrovės, nes registruojamos ir skelbiamos tik tos avarijos, kuriose žūva, arba sužeidžiami žmonės. Absoliuti dauguma avarijų lieka „už borto“, nors jose neretai nepataisomai sudaužomi automobiliai.
Viena iš daugelio avarijų priežasčių – ARTIMOSIOS ŠVIESOS dieną. Moksliškai įrodyta, kad dieną ARTIMOSIOS šviesos NE MAŽINA, O DIDINA AVARINGUMĄ, blogiau matomi pėstieji, dviratininkai, motociklininkai, pavėluotai pastebimi, arba iš viso nepastebimi „stop“ ir posukių žibintai, dėl ko įvyksta daugybė susidūrimų ir atsitrenkimų į stabdantį... Tik tie susidūrimai ar atsitrenkimai, dažniausiai, įvyksta prie sankryžų, šviesoforų, perėjų, kai greitis būna nedidelis, todėl nebūna aukų ar sužeistųjų. Tik apdaužomi automobiliai, o tokios avarijos nėra įskaitinės ir nerodomos ataskaitose. Deja, tai sunku suvokti mūsų Susisiekimo ministerijos veikėjams. Jiems svarbu, kad tik lavonų būtų mažiau, o tūkstačiai sudaužytų automobilių - absoliučiai neįdomūs menkniekiai...
Austrijoje važinėjimas su dieną įjungtais žibintais buvo atšauktas nuo 2008-01-01. Priežastys - ne tik padidėjęs po šviesų įjungimo avaringumas, bet ir dažniau dėl elektros instaliacijos gedimų užsidegantys automobiliai.
Instaliacija nepritaikyta nuolatiniam artimųjų šviesų naudojimui, todėl laidai greitai sensta, perkaista sujungimų vietose - ir gaisras... Tai buvo nustatyta ekspertų ir aprašyta Austrijos spaudoje. Išjungus šviesas, avarijų sumažėjo.
Negana to, artimosioms šviesoms per 5 val. automobilis sunaudoja apie 1 ltr. degalų, neprikausomai nuo greičio, stovi spūstyje, ar važiuoja.
MIESTUOSE PIKO VALANDOMIS, kai vidutinis greitis tėra 20-25 km/val., šviesoms tenkanti dalis sudaro 0,8-1 ltr./100 km. Taigi, jeigu be šviesų jūsų automobilis mieste sunaudoja 9 ltr/100 km, tai su šviesom – 10 ltr./100 km! Atitinkamai dešimtadaliu išauga ir aplinkos tarša ir nuostoliai jūsų piniginei.
Tikslinga naudoti tik ekonomiškus LED DŽ, kurie įsijungia automatiškai, užvedus variklį, išsijungia, įjungus artimąsias šviesas. Tuo įsitikinau asmeniškai, įmontavęs dieninius LED žibintus.
Pagal ES reikalavimus tokie žibintai privalomai montuojami nuo 2011 m. gaminamuose automobiliuose.
ES direktyvos nenumato važinėjimo dieną su įjungtomis artimosiomis šviesomis.
Atsakyti
-2

f
fff
2012-11-27 10:49:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
na pirma reiktu pradeti taupyti isjungiant artimuosius zibintus vasara dienos metu.vienam automobiliui tai butu nedaug , bet per visa lietuva kazkas gerai uzdirba.sis istatymas yra korupcinis.
Atsakyti
0

r
ramunas
2012-11-27 20:11:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
nu nieko as nezinau kad siaures airijoje butu privaloma trupas sviesas ijungus vazinetis. as ciut ne nakti be sviesu vaziuoju tik su gabaritais ir policija nei karto nieko neminejo kad butina.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų