Suomija paremtų bendros Europos elektros energijos rinkos projektą ir pritartų elektros žiedo aplink Baltijos jūrą idėjai. Tai pareiškė Suomijos parlamento pirmininkas Sauli Niinisto, rašo „Lietuvos žinios“.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu Suomija yra priklausoma nuo elektros energijos importo, nes pati jos užtektinai nepasigamina.
"Pasisakome už elektros žiedo aplink Baltijos jūrą sukūrimą. Mes pritariame ir bendrai Europos elektros energijos rinkos idėjai. Kita vertus, elektros perdavimo linijos be jos gamybos šaltinių - tuščias reikalas, o juos kurti yra gerokai svarbiau", - sakė S.Niinisto.
Baltijos šalys jau turi elektros jungtį su Skandinavija: tarp Estijos ir Suomijos per Baltijos jūrą. Lietuvoje imamasi elektros jungčių su Lenkija, taip pat per Baltijos jūrą su Švedija projektų. Elektros kabelio su Švedija idėją puoselėja ir Latvija.
Lietuvoje viešai platinamų kolektyvinio investavimo subjektų -investicinių fondų ir investicinių kintamo kapitalo bendrovių - dalyvių skaičius pernai padidėjo 2,6 karto, iki daugiau kaip 76 tūkstančių. O šių fondų turtas išaugo 70 proc., iki 2,47 mlrd. litų.
Lietuvoje registruotų kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) dalyvių skaičius pernai padidėjo 80 proc., iki 36,9 tūkst., o užsienio KIS, platinamų Lietuvoje, dalyvių skaičius padidėjo daugiau kaip 4 kartus, iki 39,3 tūkstančio. Tai pranešė Vertybinių popierių komisija (VPK).
Lietuvoje registruotų KIS turtas gruodžio pabaigoje siekė 1,26 mlrd. litų - 57 proc. daugiau nei 2006-ųjų pabaigoje.
Lietuvoje platinamų užsienio KIS grynųjų aktyvų vertė pernai išaugo beveik 2 kartus - iki 1,2 mlrd. litų. Lietuvoje ir toliau sparčiai didėja investicinių fondų skaičius.
Pernai buvo įsteigti 6 nauji investiciniai fondai. Gruodžio pabaigoje Lietuvoje iš viso veikė 34 kolektyvinio investavimo subjektai: 33 investiciniai fondai ir 1 investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kuriuos valdė 11 Lietuvoje registruotų valdymo įmonių.
2007 metų pabaigoje beveik trečdalis Lietuvoje registruotų investicinių fondų turto buvo investuota į Baltijos valstybių rinkas, daugiau nei ketvirtadalis - į Vakarų Europos valstybes, o penktadalis - NVS valstybėse.
Praėjusių metų pabaigoje, kaip ir 2006-ųjų pabaigoje, daugiausiai KIS investicijų teko dviejų šalių rinkoms - Lietuvos (327 mln. litų) ir Rusijos (203 mln. litų).
Didžiąją dalį bendro KIS portfelio sudarė investicijos į akcijas (54 proc.) ir į kitus KIS - 22,5 procento.
Per 2007 metus obligacijų ir pinigų rinkos KIS vienetų vertė vidutiniškai padidėjo 3,1 proc., į kitus KIS investuojančių fondų ir mišrios investavimo strategijos KIS - 7,9 proc., o akcijų KIS grupės vieneto vertė vidutiniškai išaugo 15 procentų.
