Miško savininkas Remigijus Draudvilas džiaugiasi, kad už paramos lėšas įsigijo medienos tvarkymo technikos ir dabar savarankiškai darbuojasi savo ūkyje.
Privačių miškų savininkai, savivaldybės ir jų asociacijos dar gali suskubti iki gruodžio 11 d. pateikti paraiškas gauti didesnę kaip 150 tūkst. litų paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“. Tuo tarpu pagal tą pačią priemonę dėl mažesnės – iki 150 tūkst. litų – paramos kreiptis galima iki pat metų pabaigos. Paraiškas pagal projektų įgyvendinimo vietą renka Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniai skyriai.
Dvi veiklos sritys
Parama, kuria siekiama didinti miškų ekonominę vertę, skiriama pagal dvi minėtos KPP priemonės veiklos sritis. Pagal pirmąją remiamas mažos ekonominės vertės medynų (jaunuolynų) bei krūmynų pertvarkymas ir jaunuolynų ugdymas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus. Norintiems modernizuoti miško kirtimą, apvaliosios medienos ir biokuro (medienos kuro) ruošą parama teikiama pagal antrąją veiklos sritį. Pretenduojant į mažesnę paramą, vienam projektui įgyvendinti gali būti skiriama ne daugiau kaip 150 tūkst. litų. Taip pat nustatyta per vieną kvietimo laikotarpį tam pačiam pareiškėjui skiriamos paramos riba – suma negali viršyti 300 tūkst. litų.
Kai siekiama didesnės kaip 150 tūkst. litų paramos, pagal pirmąją veiklos sritį vienam projektui skiriamas fi nansavimas negali viršyti 172 640, pagal antrąją – 690 560 litų.
Įsigijo technikos
Jonavos rajone, Bukonių kaime, gyvenantis ūkininkas R.Draudvilas valdo kelis miškų sklypus po keletą hektarų. „Iki šiol miškui tvarkyti samdydavau įmones, turinčias specialią techniką, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo miško savininkas. – Gavęs paramą įsigijau technikos ir dabar pats tvarkausi savo valdose.“
R.Draudvilas įsigijo traktorių, priekabą, pjūklą, krūmapjovę. Prie traktoriaus montuojama įranga greitai pakrauna rąstus, juos patogu išvežti iš miško. „Nupjautus medžius galiu pats supjaustyti, paruošti juos prekybai“, – džiaugėsi ūkininkas.
Savininkas miško sklypus įsigijo prieš kelerius metus. „Turiu nedidelį šeimos ūkį ir nusprendžiau papildomų pajamų užsidirbti iš medienos“, – kalbėjo jis. Medieną R.Draudvilas parduoda lentpjūvėms, baldų įmonėms, stambiems medienos supirkėjams.
Tiki sėkme
„Gaila, kad prasidėjus sunkmečiui smarkiai nukrito medienos kaina, – apgailestavo ūkininkas. – Net buvo abejonių, ar prašyti paramos, nes pusę lėšų už perkamą techniką reikia dengti iš savų ar skolintų pinigų. Vis dėlto, manau, kad krizė nesitęs amžinai ir medienos paklausa vėl padidės. Jau dabar juntama, kad pirkimas šiek tiek padidėjęs. Todėl, manau, reikia dirbti, o kai ateis lengvesni laikai, būsiu apsirūpinęs įranga ir galėsiu dar efektyviau ją išnaudoti.“
Technikai įsigyti ūkininkas išleido 120 tūkst. litų. „Pusę išlaidų padengė KPP priemonė „Miškų ekonominės vertės didinimas“, – kalbėjo miško savininkas. – Kitą dalį investavau iš skolintų lėšų. Tikiu, kad sėkmingai padengsiu paskolą ir miško ūkis teiks pelną.“
R.Draudvilas pabrėžė, kad be paramos nebūtų ryžęsis pirkti naujos technikos. „Seniai brandinau mintį pirkti miško tvarkymo techniką, bet naujos be paramos tikrai neįpirkčiau, turėčiau tenkintis naudota. O jai reikėtų didesnių eksploatavimo išlaidų. Visada, jei yra galimybė, pirkti naują techniką ir įrangą geriau“, – įsitikinęs vyras.
Ūkininkas pataria miškų savininkams naudotis KPP teikiamomis galimybėmis. „Atnaujinęs ir praturtinęs savo ūkio įrangą, ne tik sparčiau paruošiu parduoti medieną, bet ir padedu kitiems miškų savininkams, aprūpinu malkomis savo kaimynus“, – kalbėjo R.Draudvilas.
Pavyzdys užkrėtė
Šiuo metu savininkas valo miškus, kerta sausuolius, krūmynus. „Miškų savininkai privalo prižiūrėti savo plotus, atsodinti jaunuolynų kirtimus, todėl daug patogiau darbuotis su modernia technika“, – paramos privalumus vardijo R.Draudvilas.
Jo pavyzdys, kai sėkmingai pasinaudojo parama, užkrėtė ir kitus besiverčiančius miškų ūkiu. „Viena Jonavos bendrovė, iš manęs sužinojusi apie KPP priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ ir pamačiusi, kokią naudą iš to turiu, taip pat susidomėjo paramos teikiamomis galimybėmis ir jau baigia rengti paraišką. Įmonė ketina įsigyti galingesnės ir brangesnės technikos, nes jų galimybės ir dirbami plotai didesni nei mano“, – pasakojo R.Draudvilas.
Paprastesnės sąlygos
„Nors buvau vienas pirmųjų, nusprendusių pasinaudoti KPP priemone „Miškų ekonominės vertės didinimas“, labai ilgai užtrukau tvarkydamas dokumentus. Dabar girdėjau, kad sąlygos paprastesnės ir vertinimas daug greitesnis“, – pasakojo R.Draudvilas.
Iš tiesų, šiuo metu yra supaprastinta paramos iki 150 tūkst. litų teikimo tvarka. Jos dėka gerokai paspartintas paraiškų vertinimas.
Be to, į antrosios veiklos srities paramą pretenduojantiems miškų savininkams ir savivaldybėms nuo šiol nereikia su paraiškomis teikti atskirų verslo planų. Tereikia užpildyti paraiškos dalimi tapusį verslo planą.
Kai kurie reikalavimai buvo paleng vinti ir prašantiems didesnės kaip 150 tūkst. litų paramos.
Su paraiškomis pareiškėjams dabar nebereikia teikti miško valdos nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Paskolos sutartys ir raštiški patvirtinimai, kad dalis projekto bus fi nansuojama nuosavomis lėšomis, dabar gali būti pristatomi su pirmaisiais mokėjimo prašymais. Tiesa, tuomet, teikiant paraiškas dokumentais, būtina pagrįsti paskolos suteikimo galimybę.
Finansuojama nemaža dalis išlaidų
KPP lėšomis gali būti fi nansuojama iki 50 proc. tinkamų fi nansuoti projektų, kuriais siekiama didinti miškų ekonominę vertę, išlaidų. Mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir NATURA 2000 teritorijose įgyvendinami projektai pagal pirmąją veiklos sritį gali gauti iki 60 proc. fi nansavimą. Finansuojamų išlaidų dalis nepriklauso nuo to, į kokio dydžio paramą pretenduojama.
Teikdami paraiškas dėl abiejų veiklos sričių paramos, miškų savininkai bei savivaldybės NMA taip pat
turi pateikti miškotvarkos projektus. Pagal pirmąją veiklos sritį papildomai reikalaujama pristatyti rekonstruojamų miško valdų ploto želdinimo ir žėlimo projektus. Į didesnę kaip 150 tūkst. litų paramą pretenduojantys antrosios veiklos srities pareiškėjai NMA papildomai turi teikti pagal nustatytą formą parengtus verslo planus.
Saulius Tvirbutas
