Alytaus miesto savivaldybė kartu su Alytaus regiono atliekų tvarkymo centru jau skelbė, kad atliks bandymą, kuriame dalyvaus pusšimčio namų Alytuje gyventojai.
Esą jo metu atliekų tvarkymo centras (įskaitant ir savivaldybę) turės galimybę rinkti ir analizuoti informaciją, kokios atliekos yra išmetamos.
Be to, žadama keisti ir rinkliavos tvarką – už šiukšlių išvežimą mokėti reikėtų ne pagal daugiabučio namo plotą, o tai, kokias šiukšles ir kiek kartų bus išmesta per mėnesį.
Kitų didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės naujienų portalui tv3.lt taip pat pakomentavo, ar gyventojai sulauks naujovių ir ar paseks tokiu Alytaus pavyzdžiu.
Ko gali tikėtis daugiabučių gyventojai?
Vilniaus miesto savivaldybė dar 2024 m. pristatė naują maisto atliekų rūšiavimo tvarką. Todėl dabar gyventojai turi maisto atliekas mesti į oranžinės spalvos maišelius.
O jei tokios tvarkos nelaikoma, už tai gyventojams gresia bauda. Štai, jei pirmą kartą pažeidėte atliekų tvarkymo taisykles, gali būti skirta bauda nuo 30 iki 140 eurų. Pakartotinai pažeidus taisykles, bauda gali siekti nuo 140 iki 600 eurų.
Ir nors savivaldybės atstovai pripažįsta, kad surasti nesilaikančius tvarkos sudėtinga, naujų pakeitimų, pavyzdžiui, kaip bus daroma Alytuje, nesiims.
„Daugiau dėmesio skiriame gyventojų edukacijai, kaip rūšiuoti atliekas, kad negalima palikti bet kokių atliekų prie konteinerių, tinkamus daiktus galima nuvežti į artimiausią „DĖK‘ui“ stotelę, o atliekas, netinkamas išmesti į konteinerius, pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles“, – kalbėjo sostinės savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
Pasak jo, klausimų kelia ir Alytaus atstovų užmojis keisti mokestinę tvarką už šiukšlių išvežimą.
„Vien faktiniai duomenys, ko ir į kokį konteinerį buvo išmesta, nepadėtų priimti sprendimų dėl rinkliavos kaštų nustatymo ir paskirstymo – pastebime, kad dauguma gyventojų iššūkių dėl tinkamo atliekų rūšiavimo patiria dar namuose, todėl svarbu juos edukuoti, ką į konkrečius konteinerius galima išmesti ir ko ne.
Be to, reikia turėti omenyje, kad Vilniuje maisto atliekų rūšiavimo sistema yra kitokia nei Alytuje: Vilniuje maisto atliekos didžiojoje miesto dalyje rūšiuojamos oranžinės spalvos maišeliais ir renkamos kartu su mišriomis atliekomis, o Alytuje – mišrioms komunalinėms atliekoms ir maisto atliekoms naudojami atskiri konteineriai“, – paaiškino G. Grubinskas.
Savivaldybės atstovo vertinimu, tokia sistema, kurią išbandys Alytus, esą galėtų veikti tik su papildoma kontrolės sistema.
„Tikėtina, kad, taikant rinkliavą pagal šiukšlių išmetimo kartų skaičių, gyventojai vengs atliekas šalinti tinkamai, galimai palikinės jas prie konteinerių arba mes į konteinerius, kurie nebus apmokestinti (šiuo atveju – į pakuočių ir antrinių žaliavų).
Netinkamo rūšiavimo pažeidimus užfiksuoti ir įrodyti gana sudėtinga, nes tam reikėtų tikrinti pirminį rūšiavimą gyventojo namuose, tikrinti šiukšlių maišo turinį ir pan.“ – dėmesį atkreipė jis.
Norint mažinti už šiukšlių išvežimą patiriamus kaštus, pasak G. Grubinsko, Vilniuje išbandoma kita tvarka – konteineriuose diegiami tūrio davikliai.
„Daviklių perduodami duomenys leis turėti tikslesnę informaciją apie atliekų kiekį, todėl pagal duomenis gali būti optimizuoti atliekų surinkimo maršrutai, retinamas atliekų surinkimo grafikas, mažinamas mechanizmų nusidėvėjimas, šiukšliavežių keliama tarša ir pan.“ – pasakojo savivaldybės atstovas.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė antrina, kad naujų bandymų kaip Alytuje imtis nežadama.
Jos teigimu, tokia sistema taip pat nesumažintų ir kainų už šiukšlių išvežimą, o priešingai – esą ją tik padidintų.
„Reikėtų suskurti atskirą sistemą, sekančią išmetamus kiekius, sudėti užraktus bei atlikti kitus techninius darbus. Visi įregimo kaštai tektų gyventojams.
Be to, siekiant mokėti ne už kvadratūrą, o faktines išmestas šiukšles, jas reikėtų sverti, kad būtų žinoma, kas, kiek ir ko išmetė“, – kalbėjo ji.
Ji taip pat primena, kad maisto atliekas Kauno gyventojai rūšiuoja nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.
„Džiugu, kad ši naujovė sėkmingai įsigyveno ir šių metų I ketvirtį Kaunas buvo pirmas miestas pagal surenkamas maisto atliekas. Minėtu laikotarpiu surinkta virš 700 tonų maisto atliekų“, – teigė pašnekovė.
Alytiškiai pames raktus ir naujovė neprigis?
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus specialistė Dovilė Motkevičiūtė komentavo, kad jau anksčiau buvo vertinta ir susipažinta su kitų šalių praktika bei bandymais kitose savivaldybėse.
Jų metu, pasak pašnekovės, išryškėjo ir neigiama tokių naujovių, kaip bus išbandoma Alytuje, pusė.
Pavyzdžiui, reikalingas papildomas finansavimas užrakto sistemos diegimui, egzistuoja ir užrakto sistemos gedimai, pametami raktai ar kortelės, taip pat su sunkumais susiduria vyresnio amžiaus žmonės.
Todėl, D. Motkevičiūtės teigimu, įdiegti tokios naujovės gyventojams nėra žadama.
„Tačiau įvairios priemonės, kurios skatintų gyventojus aktyviau ir tinkamai rūšiuoti komunalines atliekas, yra nuolat svarstomos, peržiūrimos ir taikomos.
Vietinė rinkliava yra siejama ne su nekilnojamojo turto dydžiu ar valdymu, bet su gyventojų skaičiumi būste, todėl vertinama, kad užrakto sistemų įdiegimas gali padidinti netvarką šalia konteinerių, ir, pirmiausia, turi būti dar daugiau orientuojamasi į gyventojų sąmoningumą ir atliekų teisingo tvarkymo įpročių ugdymą“, – kalbėjo D. Motkevičiūtė.
Tuo metu Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Karolina Grubinskienė taip pat paaiškino, kad šiuo metu nėra planuojama diegti užrakinamų konteinerių kaip Alytuje.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Aurimas Uldukis pasakojo, kad beveik pusšimčio namų Alytuje gyventojai dalyvaus bandomajame projekte.
Rinks informaciją
Bandymo metu konteineriai bus užrakinti, o jei gyventojai norės išmesti šiukšles, juos galės atrakinti tik su specialiu raktu arba naudojantis mobiliąja programėle.
A. Uldikis tikina, kad pats bandymo procesas nėra sudėtingas, tačiau didysis iššūkis – supažindinti gyventojus, ypač vyresnio amžiaus, kaip reikės naudotis tokia naujove.
Be to, ne ką mažiau yra suvaldyti surinktos informacijos, duomenų srautą.
„Vasarą planuojame tai padaryti. Ir po to jau kasdienybėje neturėtų kilti problemų. Nes čia kaip laiptinės duris atsirakinti, jeigu yra ta automatinė spyna.
Taip ir konteinerį atsirakinsite priglaudę tą raktelį ar telefoną“, – kalbėjo A. Uldukis.
Pašnekovas taip pat paaiškina, kaip veiktų naujoji sistema.
„Gyventojai prieina prie konteinerių aikštelės ir pagal tai, kokias atliekas atsinešė, jie tą konteinerį ir atsirakina“, – aiškino jis.
Pasak A. Uldukio, tokiu bandymu taip pat siekiama sužinoti, kaip dažnai gyventojai atidarinėja mišrioms ar maisto atliekoms, plastikui skirtus konteinerius.
„Tai parodys pačią pirminę rūšiavimo kokybę“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad daugiabučių namų gyventojai dažnai skundžiasi, kad atliekų išvežimo įkainiai dabar nustatomi pagal buto dydį.
„Todėl ir norisi, kad pritaikyti sistemą taip, kad gyventojai galėtų mokėti už tai, kiek ir kokių atliekų išmetė, o ne už tai, kad jo butas vienokios ar kitokios kvadratūros“, – tikino A. Uldukis.
Pašnekovas ramina gyventojus, kad šie surinkti duomenys bus saugomi, o surinktą informaciją, jo teigimu, galės pamatyti tik patys daugiabučių savininkai, taip pat rinkliavą administruojantys specialistai.
„Tikimės, kad viskas pavyks, Ir tikimės, kad šitą sistemą pavyks išplėtoti“, – apibendrino specialistas.
Visą pokalbį galima išgirsti „Žinių radijo“ laidoje:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
