Raseinių butų ūkio vyriausiasis techninis prižiūrėtojas Jonas Kumpikevičius sako, kad nemažai socialinių būstų gyventojų gyvena brandžiame komunizme, kai už nieką nereikia mokėti. Tik šių dienų komunizmas nuo anų laikų ideologų skiriasi tuo, kad už nieką nemokantieji parazituoja kitų, sąžiningai dirbančių žmonių sąskaita. Raseinių rajono savivaldybė nusprendė tokią praktiką pažaboti.
Kreipiasi į teismus
Eilėje socialiniam būstui gauti Raseinių rajone šiuo metu laukia 282 šeimos. Lygiai tiek pat šeimų jau gyvena socialiniuose būstuose. Tarp tokių žmonių gan nemažai yra ir tokių, kurie mano, kad socialiniame būste galima gyventi visiškai už dyką: nemokėti už šildymą bei komunalines paslaugas, gauto būsto neprižiūrėti ar jį niokoti. Savivaldybė nusprendė padaryti tam galą ir neleisti gyventi kitų žmonių sąskaita, tad vieną po kitą rašo ieškinius teismui dėl iškeldinimo iš socialinių būstų. Raseinių butų ūkio direktorius Vygaudas Šeimys šių metų sausį Savivaldybės administracijai pateikė gan netrumpą sąrašą asmenų, skolingų už buto nuomą ir nemokančių kitų mokesčių, „kurie, nepaisant įmonės darbuotojų pastangų (pokalbių, raštiškų raginimų, skolos išieškojimo perdavimo antstoliams) ir toliau piktybiškai nemoka mokesčių“. Dar 2014 m. rugsėjį Savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Kurlavičiaus įsakymais Raseinių butų ūkis buvo įpareigotas nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su Danute Vaišviliene, Laima Mikavičiene, Ramute Rusteikiene, Stasiu Gruzda, Jovita Petkevičiūtė, Jurgita Kaupaitiene ir kt. Tačiau nė vienas iš jų iki nustatytos datos iš nuomojamų socialinių būstų neišsikraustė.
Lankėsi komisijos
Buvo sudaryta komisija, kuri visus skolininkus aplankė ir dar kartą bandė ieškoti problemos sprendimo būdų. Su kai kuriais skolininkais bent iš dalies kažkiek pavyko rasti bendrą kalbą. Antai J.Petkevičiūtė dalį skolų sumokėjo, o skolą už šildymą pasižadėjo išmokėti pagal atskirą skolos grąžinimo sutartį. Jos kol kas laikosi. R.Rusteikienė pasirašė pasižadėjimą 802 eurų skolą sumokėti iki gruodžio 29 d. Nesumokėjo. Pasižadėjo tai padaryti iki sausio 20 d. D.Viršilienė 428 eurų skolą pažadėjo sumokėti iki šių metų gegužės. O J.Kaupaitienė nieko nežadėjo, nors yra skolinga 4 731 eurą už šildymą, 345 eurus už buto nuomą, 196 eurus už atliekų išvežimą. S.Gruzda visai į kalbas leistis nenorėjo, nors už šildymą yra skolingas 4 068 eurus, už atliekų išvežimą – 518 eurų, už buto nuomą – 1 053 eurus... Ir tos skolos vis dar auga. Tad tų atžvilgiu, kurie nesutinka išeiti iš komunizmo rojaus, lieka imtis drastiškų priemonių ir teismo keliu juos iškraustyti. Iškeldinimo procedūra nelengva, nes socialinių įgūdžių stokojantys gyventojai neretai neranda laiko atvykti ir į teismo posėdžius, tada teismo posėdžiai atidedami.
Dangstosi vaikais
Normaliame pasaulyje vaikai bet kurioje gyvenimo situacijoje paguodos bei užuovėjos paprastai ieško pas tėvus. Socialinių būstų gyventojai atvirkščiai – vaikais it skydais prisidengia. Mūsų įstatymai neleidžia skriausti vaikų, kad ir kaip nedorai jų tėvai elgtųsi, įstatymai neleidžia iš būsto į gatvę iškeldinti šeimas, kuriose yra vaikų. Tačiau įstatymas nedraudžia tokią šeimą iškeldinti į kitą būstą, kuriame nebūtų patogumų, kuriame nebūtų centrinio šildymo ir kur bent jau nebeaugtų skolos. Tokių būstų Savivaldybė turi kaimuose. Jei ne vaikai, Savivaldybė jau būtų iškrausčiusi ir L.Mikavičienę, kuri jau gal dvejus metus negyvena jai skirtame socialiniame būste, su vaikais yra išvykusi į užsienį. Įstatymas leidžia, jei nuomininkas būste negyvena pusmetį, atiduoti būstą kitam, tačiau neleidžia taip pasielgti, jei tame būste yra registruotų vaikų.
Kaimas pasmerkė
Savivaldybei pradėjus spręsti įsisenėjusią problemą ir ėmus ieškoti, kur reikės iškraustyti iškeldinamuosius, atsirado tokių, kurie, nė nežinodami, ar pas juos atvyks naujų kaimynų, stojo piestu prieš tokią kaimynystę, tarp jų netgi Vosiliškio kaimo bendruomenės pirmininkas. Jis net straipsnį laikraštyje parašė, kad tokių žmonių į kaimą neįsileisiąs. „Ryžtingai ir kategoriškai prieštaraujame, kad už komunalines paslaugas šimtus tūkstančių įsiskolinę asocialūs gyventojai būtų apgyvendinami Vosiliškio daugiabučiuose. Puikiai žinome, ką reiškia asocialūs asmenys“, – griežtai kirto Feliksas Petrėtis. Būtų gerai, jei ponas pirmininkas pasiūlytų, kur tokius žmones dėti. Jie negyvena šiaip sau, už juos mokame mes visi, mokesčių mokėtojai. O gal pats F.Petrėtis jų įsiskolinimus padengtų? Beje, pastaruoju metu šeimos, kurias ketinama iškeldinti, nėra degradavusios, žmonės nėra alkoholikai, tik jie nesugeba kažko tinkamai sustyguoti savo gyvenimuose.
Nori mieste ir su patogumais
Savivaldybėse sudarytas socialinių būstų skyrimo komisijas vis dažniau glumina gan dideli ir įnoringi socialinių būstų gavėjų reikalavimai. Socialinių būstų gavėjai dažniausiai pageidauja, kad jie būtų puikiai įrengti, su visais patogumais, erdvūs, kad būtų po atskirą kambarį kiekvienam vaikui, kad langai derėtų prie kitų langų daugiabutyje, kad jie būtų mieste ar kuo arčiau miesto centro. Šeimų, turinčių mažų vaikų, tokius norus galima suprasti, bet niekaip negalima suprasti tų, kuriems, rodos, neturėtų būti jokio skirtumo, kur jie gaus gyvenamąsias patalpas, nes jie nei dirba, nei mokosi. Vos viena kita šeima pageidauja įsikurti miesteliuose, kaimiškose gyvenvietėse, džiaugiasi prie namo turį žemės lopinėlį bent šiltnamiui. Tačiau dauguma socialinių būstų gyventojų mano, kad patiems užsiauginti bent daržovių – nemadinga, dvelkia atsilikimu, o geriausios daržovės auga „Maximoje“.
Kuo paverčia už dyką gautus būstus jų gyventojai, mes jau rašėme: kirviu sukapotos naujos durys, dažais ir dar kažkuo nutepliotos sienos ir grindys, aprūkusi virtuvė, šlapimu „kvepiančios“ kiliminės dangos... Viskas šiurpiau, nei galima aprašyti. Todėl savivaldybėms dar vienas galvos skausmas: kaip priversti žmones branginti už dyką gautą stogą virš galvos?
