Skaudi realybė – prabilo, kad šios prekės netrukus gali brangti dvigubai

+10

Atminties diskai jau ir dabar kainuoja trigubai daugiau. Kainų šuolio kaltininkas – dirbtinis intelektas. Mat dirbtinio intelekto įmonėms reikia daug sparčiosios atminties lustų, tokių pačių kaip telefonuose ar kompiuteriuose, todėl pasaulio fabrikai nespėja jų pagaminti.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Bedarbių skaičius tik didės? „Kai kurios profesijos gali ir išnykti“

Nustebsite, kaip sukčiai užverbuoja ir išvilioja pinigus: „Netiki savo giminėmis, artimaisiais“

Iš Trumpo pasiuntinio – dovanėlė Lukašenkai

Pasakė, kada jausis kainų šuolis

Parduotuvėje naujos planšetės ieško studentė Viana. Mergina sako, kad kainos išties kandžiojasi.

„Kainos visur didėja. Ne tik telefonai, kompiuteriai – jau ir pats kompiuteris kainuoja tiek pat, kiek telefonas. Tai nenormalu“, – sakė Viana.

Jei planuojate pirkti vidutinės klasės nešiojamąjį kompiuterį už 600 eurų, nenustebkite – po kelių mėnesių jo kaina gali būti kone dvigubai didesnė, peržengsianti 1000 eurų. Elektronikos prekių pardavėjai perspėja, kad kompiuterių gamintojai jau paskelbė naujus kainoraščius, kuriuose kainos padidėjo 20–40 proc.

Pavieniai kompiuterių modeliai jau dabar kainuoja iki 10 proc. daugiau. Jei atminties plokštė lapkritį kainavo 100 eurų, balandį jos kaina gali siekti virš 300 eurų. Pardavėjai tokį brangimą vadina precedento neturinčiu nuo Covid pandemijos laikų, kai trūko procesorių.

Tad brangiau kainuos ne tik kompiuteriai, bet ir planšetės, kietieji diskai, žaidimų konsolės bei telefonai. Didžiausias kaltininkas – dirbtinis intelektas, kurio duomenų centruose veikia tūkstančiai serverių, o kiekviename naudojami didžiuliai kiekiai aukštos spartos atminties lustų – tų pačių, kurie yra mūsų kompiuteriuose ir telefonuose.

Pirkėjai brangimą pajus jau antrajame šių metų ketvirtyje, o tikrasis kainų šokas laukia trečiąjį ketvirtį, prognozuoja prekybininkai. Tiesa, telefonai turėtų brangti lėčiau, tačiau problemų gali kilti su pigesniais modeliais.

Kainas gali veikti ir konfliktas Irane

Lietuviai išties elektronikos gerbėjai. Telefonus keičia dažnai, mėgsta atsinaujinti į naujausius modelius ir pinigų tam negaili – vidutiniškai sumoka apie 500 eurų, o kai kurie gali sau leisti nusipirkti net 1000 eurų ar brangesnį telefoną.

Jei ne lustų trūkumas rinkoje, įrenginių kainas gali paveikti ir konfliktas Irane. 95–98 proc. visų išmaniųjų įrenginių, parduodamų Europoje, taip pat ir Lietuvoje, pagaminti Azijoje. Jų pagrindiniai tiekimo maršrutai keliauja per Artimuosius Rytus, tad jei konfliktas užsitęs, įrenginius gali tekti palaukti ilgiau.

„Jeigu tektų apiplaukti visą Afrikos žemyną, tai pirmiausia paveiktų terminus – įranga atvyktų lėčiau, o logistikos kaštai didėtų“, – sakė „Bitės“ komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas.

Ypatingomis sąlygomis pagamintų atminties lustų dirbtiniam intelektui reikia keliasdešimt tūkstančių vienetų.

„Atliekant dirbtinio intelekto apmokymą vienu metu sunaudojama maždaug 10 000–50 000 lustų, nes reikia perskaityti praktiškai visą internetą ir iš jo mokytis“, – pasakojo Fizikinių technologijų skyriaus laikinai einantis pareigas vadovas Virginijus Bukauskas.

Lustas, perkeltine prasme, „siurbia“ ir jūsų namus – skalbia indus ir drabužius, jų pilna net automobiliuose.

Greičiausius lustus gaminančios įmonės pasaulyje yra vos trys. Šalių, norinčių pasidaryti savo gamyklas, yra daug, tačiau tai itin brangus verslas. Lietuvoje lustai gaminami irgi, tačiau ne patys greičiausi – jie skirti specifinėms užduotims, pavyzdžiui, karinei pramonei.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.