Tai numatančias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas įregistravęs politikas sako, kad kelių darbai, pavyzdžiui, asfaltas, bitumas, darbo jėga, technika, yra itin jautrūs rinkos kainų pokyčiams.
„Dėl infliacijos realus finansavimas keliams kasmet mažėja, todėl su tuo pačiu finansavimu tampa įmanoma atlikti vis mažiau darbų“, – sako buvęs susisiekimo ministras parlamentaras E.Sabutis.
Jei Seimas pritartų, KPPP finansavimui skiriama lėšų suma kasmet būtų indeksuojama taikant metinį vartotojų kainų indeksą (VKI), apskaičiuojamą Valstybės duomenų agentūros.
Įstatymo pataisų projektas taip pat numato, kad KPPP skiriama lėšų suma gali būti didesnė nei apskaičiuota taikant VKI, atsižvelgiant į kelių būklę, karinio mobilumo poreikius ir kitus svarbius veiksnius. Indeksavimas nebūtų vykdomas, jeigu atitinkamų metų VKI neigiamas arba lygus nuliui.
„Kelių darbų sąnaudos tiesiogiai priklauso nuo infliacijos. Indeksavimas užtikrintų, kad už tas pačias lėšas būtų galima nupirkti tiek pat paslaugų (nutiesti tą patį kilometrų kiekį), kiek buvo planuota. Be indeksavimo, esant, pavyzdžiui, 10 proc. infliacijai, realus darbų kiekis sumažėja dešimtadaliu, nors nominali suma lieka ta pati. Kelių infrastruktūros projektai trunka kelerius metus. Žinodami, kad finansavimas bus indeksuojamas, projektų vykdytojai ir rangovai galės tiksliau prognozuoti kaštus“, – dokumento aiškinamajame rašte sako E. Sabutis.
Jis akcentuoja, kad Lietuvos kelių būklė reikalauja nuoseklių ir didėjančių investicijų.
„Jeigu finansavimas neauga kartu su kainomis, susidaro „priežiūros deficitas“ – keliai dėvisi greičiau, nei suspėjama juos remontuoti. Indeksavimas pristabdytų šį procesą, neleisdamas finansavimo kreivei atsilikti nuo realių rinkos poreikių“, – sako E. Sabutis.
Šiuo metu įstatymu kasmet keliams skiriamų KPPP lėšų indeksavimas nėra nustatytas.
