„Infrastruktūros išsivystymas atsilieka nuo poreikio“, – Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitete trečiadienį teigė ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemaras Urbanas.
„Investuok Lietuvoje“ Infrastruktūros sprendimų komandos vadovė Gintarė Pauliukevičienė pabrėžė, kad infrastruktūrą būtina vystyti tiek LEZ, tiek kitose investicijoms skirtose teritorijose ir tam jau parengtas įstatymo projektas.
„Turime tokią mintį, iniciatyvą, padidinti finansavimą, padvigubinti (...) tam, kad atitiktų bent minimalius poreikius – tiek laisvųjų ekonominių zonų, tiek pramonės parkai patenka į šią priemonę, tiek rezervuoti investiciniai sklypai, kurių šiai dienai turime 14 Lietuvoje ir juose reikia vystyti infrastruktūrą“, – komiteto posėdyje sakė G. Pauliukevičienė.
„Įstatymo projektas yra parengtas, pristatytas Finansų ministerijai kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, – pridūrė ji.
Anot „Investuok Lietuvoje“ atstovės, auga didesnių nei 20 hektarų ploto sklypų poreikis, tačiau LEZ teritorijose tokių jau nebėra.
„Kalbant apie sklypus investicijos stambėja, poreikis didėja tiek kalbant apie sklypų dydį, tiek kalbant apie infrastruktūrą. Pagal mūsų turimus istorinius duomenis ir statistiką matyti akivaizdžiai, kad poreikis yra kuo toliau, tuo didesnių sklypų, ypač nuo 20 hektarų ir daugiau. Šiai dienai mes LEZ'uose tokių sklypų apskritai neturime ką pasiūlyti“, – aiškino G. Pauliukevičienė.
Be to, anot G. Pauliukevičienės, laisvosiose ekonominėse zonose trūksta elektros pajėgumų.
„Taip pat antroji problema, ką turbūt visi žinome, tai yra elektros pajėgumų trūkumas LEZ'uose. Ši problema yra pradėta spręsti, kadangi Lietuvoje yra INFRA finansavimo priemonė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos koordinuojama. Kaip tik šiemet buvo specialiai elektros energijos pajėgumams atskira priemonės dalis tam, kad spręstume šią problematiką, tačiau kadangi finansavimas nesikeičia, tai tiesiog neužtenka to finansavimo“, – aiškino „Investuok Lietuvoje“ atstovė.
Skaičiuojama, kad elektros galios trūkumas LEZ-uose „atima“ apie 240 hektarų – tiek ploto būtų visiškai išvystyta, jei pastotėse būtų pakankamai galios.
Kaip nurodo „Investuok Lietuvoje“, INFRA yra tikslinė dotacija savivaldybėms LEZ ir kitų pramonės teritorijų infrastruktūrai.
Skaičiuojama, kad lėšų poreikis šiai infrastruktūrai iki 2028 metų siekia apie 105 mln. eurų, tačiau dabar tam numatyta 2,2 karto mažiau – tik 48 mln. eurų.
Anot viceministro, infrastruktūrai investicijoms skirtose teritorijose papildomai reikėtų apie 80 mln. eurų.
„Mes ministerijos iniciatyvą esam pateikę į biudžeto svarstymą. Nepasakyta taip, nepasakyta ne, biudžeto rėmuose svarstomas tas padidinimas. Tai ženkliai prisidėtų, nes dabar mums trūksta išvystyti tik esamų LEZ'ų, pramonės parkų infrastruktūrai 80 milijonų eurų. Mes kasmet gaunam 16 su trupučiu milijonų eurų“, – kalbėjo W. Urbanas.
Skaičiuojama, kad naujoms LEZ Panevėžio rajone, Visagine ir Alytuje reiktų dar apie 60 mln. eurų.
2025 metų duomenimis, LEZ-uose yra 11 sklypų iki 10 ha ploto ir trys – 10-20 ha ploto. Iš viso šiose zonose yra 118 ha laisvo ploto ir beveik 400 ha laisvo neišvystyto ploto.
Kauno LEZ vadovas Vytas Petrušis pabrėžė, kad laisvų sklypų yra dar maždaug ketveriems metams.
„Pas mus sklypų investuotojams pasiūlyt liko maždaug keturiems metams. Yra 90 hektarų, kuriuos galim šiandien siūlyt, ir sekasi labai gerai pritraukti investicijas. Kasmet investuotojams perleidžiama 20-25 hektarai sklypų teritorijos. Tad liko keturiems metams“, – komitete sakė V. Petrušis.
Seimas 2023 metais pritarė, kad Kauno LEZ teritorija būtų padidinta 520 hektarų, o investicijos į infrastruktūrą siektų apie 115 mln. eurų. LEZ plotas būtų atkurtas iki 1054 ha – tiek, kiek jis siekė 1996 metais įkūrus šią zoną.
V. Petrušis pabrėžė, kad kol kas nė vienas papildomas sklypas iš numatytų 520 ha nėra priskirtas LEZ.
„Neturim laiko, dėl to prašom visų įmanomų institucijų, kad kuo labiau pagreitintų Vyriausybės nutarimus dėl 520 hektarų konkrečių sklypų. (...) 2023 metais priimtas įstatymas, pagal įstatymą Kauno LEZ'ui nutarimais turėjo būti priskirta trimis etapais žemė, bet kol kas nepriskirtas nė vienas sklypas“, – pabrėžė jis.
Kauno LEZ vadovas pabrėžė, kad priskyrus sklypą LEZ'ui biurokratinės procedūros užtrunka 3-5 metus, kol jį galima pasiūlyti investuotojams.
Lietuvoje yra septynios LEZ – Marijampolės, Kauno, Kėdainių, Panevėžio, Šiaulių, Akmenės, Klaipėdos.
