„Akivaizdu, kad jei Kauno MBA įrenginiai nebus skubiai sutvarkyti, šios įmonės veikla bus sustabdyta. Dėl to regiono atliekų tvarkymui teks ieškoti brangesnių atliekų tvarkymo alternatyvų – vežti atliekas į Kėdainių Zabieliškio sąvartyną arba Kauno regiono atliekas rūšiuoti kitų regionų MBA. Tad Kauno regiono savivaldybių negebėjimas investuoti į Kauno atliekų tvarkymo įrenginį papildomai kainuotų visiems Kauno regiono gyventojams“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Jis reagavo į anksčiau šį mėnesį Kauno rajono Ramučių bendruomenės išsakytus nusiskundimus dėl sklindančių nemalonių kvapų. Jie dėl Kaune esančios atliekų apdorojimo gamyklos skleidžiamos smarvės skundžiasi daugybę metų, tačiau teigia, jog paskutiniu metu situacija pablogėjo.
Kauno, kurio teritorijoje yra gamykla, savivaldybė teigia daranti, ką gali, tačiau sprendimus blokuoja įkainių kelti nesutinkančios kitos savivaldybės.
„Ramučių, Petrašiūnų bendruomenių skundus dėl sklindančios smarvės girdime nuo 2016 metų. Deja, Kauno regiono savivaldybių valdomas Kauno RATC būtinų investicijų per tą laikotarpį nepadarė, – teigia S. Gentvilas. – Lietuvoje yra devyni atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai. Problemų ir skundų turime tik Kaune. Tikrai nėra taip, kad Kaune yra kitokios atliekos nei kitur Lietuvoje.“
Aplinkos ministro teigimu, kol kas visiškai neaišku, kaip Kauno regionas nuo kitų metų pradžios tvarkys atskirai surinktas maisto atliekas. Kauno regionas yra vienas iš trijų Lietuvoje, atsisakiusių galimybės pasinaudoti ES parama atskirai surinkto maisto atliekų apdorojimo infrastruktūrai sukurti.
Visų Lietuvos savivaldybių teritorijose nuo 2024 metų iš gyventojų turi būti atskirai renkamos biologinės atliekos ir tinkamai sutvarkomos.
Pasak ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) šiuo metu atlieka Kauno MBA patikrinimą. Patikrinimo metu, be kitų aplinkosauginių sąlygų laikymosi, tiriama oro tarša, nuotekų užterštumas ir pagaminamo komposto kokybė.
Papildomai departamentas kreipsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) dėl skleidžiamų kvapų kontrolės inicijavimo.
Taip pat AAD sudaro komisiją tolimesnei įmonės veiklai ir galimai žalai visuomenės interesams įvertinti. Šios komisijos išvados būtinos priimant sprendimą dėl galimo MBA veiklos ar jos dalies stabdymo.
Ministerijos teigimu, antradienį Aplinkos apsaugos agentūros mobili laboratorija išvyko į Kauną atlikti lakiųjų organinių junginių tyrimų aplinkos ore šalia Kauno MBA. Tyrimai bus vykdomi nepertraukiamai, rezultatai nuolat perduodami vertinimui.
Papildomai trečiadienį bus paimti aplinkos oro mėginiai lakiųjų organinių junginių, merkaptanų, amoniako ir sieros vandenilio tyrimams keturiose vietose, kurios bus parenkamos ne tik atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas, bet ir suderinus su vietos bendruomene.
Tyrimai bus kartojami atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas, t. y. pučiant vėjui į Ramučių gyvenvietės pusę, taip pat gavus informaciją iš gyventojų apie jaučiamus kvapus.
Pasak ministerijos, per kelerių metų laikotarpį Kauno MBA atliko technologinių procesų patobulinimų – įrengė automatizuotai varstomus angarų vartus, sutvarkė oro ventiliavimo kanalus, veikia patrankos purškiančios probiotikus kvapui sumažinti, atnaujino biologinį filtrą, įrengė ozonatorių.
„Tačiau šios priemonės nėra pakankamos problemos sprendimui iš esmės. Būtinas išsamus technologinio proceso vertinimas ir neatidėliotinas efektyvių kvapų prevencijos priemonių diegimas arba alternatyvūs, ES reikalavimus atitinkantys, atliekų tvarkymo sprendimai“, – nurodo ministerija.
Kauno MBA tvarkomos ir surenkamos komunalinės atliekos iš Kauno miesto savivaldybės, Kauno, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių ir Raseinių rajonų savivaldybių.
2015 metais pastatyta gamykla kainavo 34,4 mln. eurų, iš kurių 29,2 mln. eurų skyrė Europos Sąjunga, o 5,2 mln. eurų – Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, kurio dalininkės yra minėtos savivaldybės.
Skundų dėl Kauno MBA sulaukiama nuo pat jos veiklos pradžios.
