REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kol kas sunku patikėti, kad šildymo paslauga pigs, nes daugelyje šalies savivaldybių gerokai pabrango malkos. Kažin ar pigs elektra ir dujos. Malkos pabrango 40–50 proc., tačiau šilumininkai ramina gyventojus, kad centralizuotai tiekiama šiluma nebrangs, o biokuro katilines turinčiuose miestuose ir toliau bus šildomasi pigiau. Manoma, kad šis šildymo sezonas Lietuvoje bus beveik 7 proc. pigesnis nei pernykštis.

Kol kas sunku patikėti, kad šildymo paslauga pigs, nes daugelyje šalies savivaldybių gerokai pabrango malkos. Kažin ar pigs elektra ir dujos. Malkos pabrango 40–50 proc., tačiau šilumininkai ramina gyventojus, kad centralizuotai tiekiama šiluma nebrangs, o biokuro katilines turinčiuose miestuose ir toliau bus šildomasi pigiau. Manoma, kad šis šildymo sezonas Lietuvoje bus beveik 7 proc. pigesnis nei pernykštis.

REKLAMA

Palankios prognozės

Valstybinė kainų kontrolės ir energetikos komisija (VKKEK) prognozuoja, kad šis šildymo sezonas bus 6,6 proc. pigesnis nei ankstesnis. Vidutinė metinė šilumos kaina nukris nuo 26,06 ct už kilovatvalandę (kWh) iki 24,35 ct už kWh. Pigiausiai už šilumą mokės Ignalinos, Utenos, Molėtų, Širvintų, Plungės ir Raseinių gyventojai – 18–19 ct už kWh. Šiuose miestuose, kaip ir dar dvidešimtyje kitų, atnaujintos biokuro katilinės, todėl juose nebus mokama daugiau kaip 25 ct už kWh.

Rekordiškai daug už šiltesnį gyvenimą teks pakloti Pakruojo, Prienų, Šalčininkų ir Vilniaus rajonų žmonėms, kuriems šiluma kainuos 29–30 ct už kWh. „Regionuose situacija yra nebloga, nes ten sparčiau vyksta biokuro plėtra, bet reikėtų kuo greičiau atnaujinti Vilniaus ir Kauno katilines“, – neabejojo Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas. Paskaičiuota, kad vien Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos daugiabučiai, kuriems šiluma gaminama dujomis, suvartoja 50 proc. Lietuvoje pagamintos šilumos.

REKLAMA
REKLAMA

Šiluma šį sezoną labiausiai brangs Anykščiuose, Plungėje ir Kaune, kur sąskaitos didės 13–14 proc. Pigesnės šilumos gali tikėtis Mažeikių ir Molėtų žmonės, šiluma čia atpigs iki 5–6 proc.

REKLAMA

Šalyje yra iš viso apie 40 tūkst. daugiabučių namų, iš jų 17 tūkst. namų arba apie 700 tūkst. butų šiluma tiekiama centralizuotai. Kiti daugiabučiai namai, kuriuose yra daugiau kaip trys butai, yra nedidelėse gyvenvietėse. Jie statyti dar sovietmečiu daugiausiai kolūkių darbuotojams, melioratoriams, į miestelius persikėlusiems švietimo darbuotojams ir yra šildomi vietos katilinėje pagaminta šiluma.

Brangsta malkos

Gyventojams palankias prognozes šiek tiek apkartino paskutinė informacija apie pokyčius malkų ir kirtimo atliekų rinkoje. Urėdijos čia fiksuoja rekordinį kainų šuolį aukcionuose, kurie rengiami per elektroninę apvaliosios medienos pardavimų sistemą (AMEPS). Palyginti su pirmuoju pusmečiu, čia kainos kai kur pašoko 40–50 proc. Pavyzdžiui, Tauragės miškų urėdija pirmą šių metų pusmetį kubinį metrą III kaitrumo grupės malkų aukciono būdu pardavė už 62 Lt, o spalio 10 d. jų kaina buvo jau 88 Lt už kubinį metrą.

REKLAMA
REKLAMA

Tauragės miškų urėdas Robertas Piečia teigė, kad malkos brangsta ir dėl biokuro plėtros. „Natūralu, kad centrinį šildymą dujomis gerokai atpigino biokuro plėtra, nes statoma vis daugiau biokuro katilų. Didėja ir medienos paklausa, todėl ji ir brangsta, – sakė R.Piečia. – Biokuro tiekėjai aukcionuose yra pasiryžę mokėti didesnes sumas nei anksčiau.“ R.Piečia anksčiau dirbo Tauragės rajono meru. Pasak jo, mieste jau prieš 7–8 metus už keliolika milijonų litų buvo įrengtas biokuro katilas, kuris ir gamina miestui šilumą. Tauragėje šį šildymo sezoną gyventojai už 1 kWh mokės palyginti nedaug – tik 20,24 ct.

Šiuo metu Lietuvoje iš biokuro pagamintą šilumą gyventojams jau tiekia apie 50 įmonių. Būtent joms biokurą pristato įvairios firmos, dalyvaujančios aukcionuose. Tiesa, dažniausiai katilinėse deginamos skiedros, bet biokuro paklausos didėjimas jaučiamas visuose segmentuose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rekordinis malkų kainos augimas užfiksuotas ir Anykščiuose. Čia kubinis metras malkų parduotas už 76 Lt, o pirmą pusmetį už tą patį kiekį mokėta tik 51 Lt. Lazdijuose III kaitrumo grupės malkos brango 35 proc.

Kainos drastiškai nedidės

Malkų rinkoje situacija ne visur tokia sudėtinga kaip Tauragėje arba Anykščiuose. „Pas mus malkinės medienos kainų pokytis buvo labai mažas, stengiamės kuo rečiau keisti kainas“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Radviliškio miškų urėdas Juozas Eismontas.

Radviliškyje beržinės malkos brango 1 Lt, o kitos medienos kaina didėjo 10–15 proc. Jonavos miškų urėdija fiksavo iki 9 proc., o Marijampolės miškų urėdija – 13 proc. kainos padidėjimą. O Rokiškio miškų urėdijoje kainos apskritai nesikeitė. Panaši situacija ir bemaž dar dešimtyje urėdijų, kurių atstovus apklausė „Valstiečių laikraštis“.

REKLAMA

Miškų urėdai sutartinai pabrėžia, kad malkų kainos viršutinės ribos dar nepasiekė. Jos turėtų dar šiek tiek brangti, bet prognozuojama, kad neperšoks ankstesnių metų rekordų. „Mūsų praktika rodo, kad malkų ir ne tik malkų kainos dažniausiai kyla paskutinį metų ketvirtį“, – sakė Jonavos miškų urėdas Rolandas Skuja. Urėdai prognozuoja, kad iki metų pabaigos malkų kainos turėtų ūgtelti apie 10–15 proc., bet tai priklausys nuo malkų paklausos.

Urėdijos parduoda ne pačias malkas, o joms skirtą medieną. Paprastai tai būna iki 3 m ilgio rąstai. Juos paversti vadinamosiomis kaladėmis kainuoja dar papildomai 18–20 Lt už kub. metrą, neskaičiuojant rąstų transportavimo iš miško išlaidų.

REKLAMA

Prekiaujantieji skaldytomis malkomis prie jau patirtų išlaidų prideda dar 30–40 Lt už skaldytų malkų paruošimą. Taip kubinis ertmetris skaldytų malkų (pavyzdžiui, uosio) išbrangsta iki 110–130 Lt. Bet ir čia pirkėjui rekomenduojama būti atidžiam, nes pardavėjai gudrauja mėgindami nuslėpti tikrąjį malkų kiekį.

Biokuras nepigs

LITBIOMOS vadovas R.Lapinskas įsitikinęs, kad biokuras šiuo metu brangsta ne dėl globalių pokyčių, o dėl sezoniškumo. „Taip jau visada būdavo, kad metų pradžioje biomasė pinga, o antrą pusmetį ji brangsta ir neįžvelgiu nieko, dėl ko reikėtų nerimauti. Natūralu, kad rudenį biomasė brangsta, o pavasarį atpigs“, – neabejojo jis. Be to, malkų kainos iki šiol nepasiekė tų aukštumų, kuriose jos buvo prieš kelerius metus. Globalios ekonominės krizės metu malkos stipriai atpigo, nes tada gerokai smuko medienos paklausa.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak pašnekovo, šiuo metu Lietuvoje biokuro katilinės pagamina tik apie 30 proc. visos šilumos, nors galėtų pagaminti gerokai daugiau. „Turėtų būti taip, kad šiluma iš biokuro sudarytų apie 80 proc. rinkos, o iš dujų – 20 proc. Dujos šildymui visiškai nereikalingos“, – sakė R.Lapinskas.

Urėdijose šiemet esą liko nenupirkta apie 70 tūkst. kietmetrių miško kirtimo atliekų. „Tai rezervas, kuris iki šiol nepanaudojamas biokuro katilinėse. Ilgainiui, kai bus pastatyta daugiau biokuro katilų, tą rezervą išnaudosime, o biokuras vis brangs vien dėl didesnės paklausos, bet nemanau, kad brangs stipriai“, – neabejojo R.Lapinskas. LITBIOMOS prezidentas ragino nesibaiminti brangesnio biokuro laikų, nes iš jo pagaminta šiluma vis tiek bus pigesnė už šilumą, pagamintą iš iškastinio kuro. Šiuo metu šildytis biokuru yra 2,5 karto pigiau nei dujomis.

REKLAMA

Stringa derybos

Dujas naudojantiems miestams prieš kelias dienas vilties suteikė premjeras Algirdas Butkevičius. Jis pareiškė, kad Vyriausybė mėgins susiderėti su dujų milžine „Gazprom“ dėl pigesnių dujų kainų Lietuvai. Esą bus kalbamasi su Latvijos premjeru dėl galimybės iš kaimynų pigiau pirkti „Gazprom“ tiekiamas dujas. „Šį pokalbį (su Latvijos premjeru) pratęsime kitos savaitės pabaigoje, kai bus Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikimas“, – patikino A.Butkevičius.

Jei derybos pavyktų, Lietuva gamtines dujas esą pirktų iki 15 proc. pigiau nei šiuo metu, o tai labai paveiktų ir šilumos tarifus. Be kita ko, trečiadienį A.Butkevičius telefonu kalbėjosi su Rusijos Federacijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu, kuris esą pažadėjo paspartinti „Gazprom“ koncerną greičiau apsvarstyti Lietuvos pateiktus pasiūlymus ir dėl dujų kainų sumažinimo mūsų šaliai. Tačiau Rusijos vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad D.Medvedevas A.Butkevičiui tik išsakė priekaištų dėl dujų sektoriaus pertvarkos, esą Lietuvos įgyvendinamas ES Trečiasis energetikos paketas pažeidžia „Gazprom“ interesus ir prieštarauja dvišaliams susitarimams. Ekspertai mano, kad tik pastačius Klaipėdoje suskystintųjų gamtinių dujų terminalą galima būtų tikėtis nuolaidų iš „Gazprom“, o gyventojams – pigesnio šildymo.

REKLAMA

Trūksta tvarkos

Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Šilumos suvartojimas per mėnesį daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui priklauso nuo tų pastatų būklės ir šildymo sistemų priežiūros kokybės. Pavyzdžiui, šilumos tarifas gali būti ir labai didelis (28–30 ct už kWh), bet jei pastatas sandarus, šilumos punktas atitinka reikalavimus, tokio daugiabučio gyventojui šiluma gali kainuoti labai mažai, net pigiau nei gyvenant sodo name, kur kasdien reikia pasikurti krosnelę. Bet gali būti ir kitaip. Jei namas kiauras, šilumos punktas apleistas ir jei šiluma gaminama daugiausia iš dujų, 60 kv. m ploto buto savininkui šiluma vidutiniškai per mėnesį gali kainuoti apie 590 Lt. Bet būna taip, kad kai žmogaus paklausi, kiek jis moka už šildymą per mėnesį, pasako – 700 Lt, nors iš tiesų jis tiek moka patį šalčiausią mėnesį, o kiek moka už spalį ar lapkritį, nutyli. Šildymo sezonas juk trunka apie 6 mėnesius. Kad ir kaip ten būtų, mūsų nuomone, pirmiausia reikėtų žmonėms apsišiltinti namus, o šilumos tiekėjams – pereiti prie biokuro. Tik tada kainos už šildymą gali gerokai sumažėti. Lenkijoje namų renovacija vyko dešimtmečius, o pas mus per visą nepriklausomybės laikotarpį iš 17 tūkst. daugiabučių modernizuota vos 400. Sutartis dėl tolesnės renovacijos pasirašė dar apie 500. Pastarieji bus apšiltinti ne per kelerius metus, o per du dešimtmečius. Tačiau prie likusių 16 tūkst. namų nėra net prisiliesta. Vien todėl daugiabučių gyventojams pirmiausia siūlau susitvarkyti šilumos punktus, nes tai padaryti yra greičiausia, o efektas bus žaibiškas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų