Su tuo susidūrė panevėžietė Irena. Ji papasakojo, kad jos sūnus prieš metus išsiskyrė su žmona ir išvyko gyventi į užsienį. Jo žmona liko su dviem jų nepilnamečiais vaikais.
Vis tik nuo to laiko Irena su vyru savo anūkų taip ir nematė – buvusi sūnaus žmona ignoruoja skambučius ir prašymus susitikti.
„Tokie mieli vaikučiai, tokia miela šeima buvo. Bet nutiko gyvenimas. Liūdna, bet suprantame. Tik anūkų labai pasiilgome. Motina nebendrauja, skambučius ignoruoja, matyt, tyčia. Ar galime ko nors imtis?“ – teiravosi Irena.
Seneliai nemato anūkų – ką daryti?
Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokatų profesinės bendrijos Jakštienė ir partneriai „Jlegis“ advokato padėjėja Dovilė Urnikienė primena, kad tėvams skiriantis yra nustatoma bendravimo tvarka tik su skyrium gyvenančiu tėvu / motina.
Taigi dažniausiai nėra sąlygų, kurios būtų susijusios su tuo, kaip bus užtikrinama galimybė vaikui bendrauti su seneliais ir kitais artimais giminaičiais.
„Po tėvų skyrybų vaikas su seneliais paprastai bendrauja būtent tuo laiku, kuris teismo sprendimu yra priskirtas skyrium gyvenančiam tėvui / motinai.
Praktikoje tai atrodo taip: tėvas nustatytu laiku paėmęs vaiką iš motinos, su kuria vaikas nuolat gyvena, vežasi jį pas savo tėvus (vaiko senelius) ir jie visi kartu leidžia laiką, švenčia šventes ir pan.“ – pasakojo teisininkė.
Tačiau, pasak jos, jei skyrium gyvenantis tėvas / motina praleidžia daug laiko užsienyje arba ten nuolat gyvena, atitinkamai mažiau galimybių pasimatyti su vaiku turi ir to tėvo / motinos tėvai (vaiko seneliai) bei kiti giminaičiai.
„Problema aštriausiai pasireiškia, kai vaikas yra mažas, dar nesavarankiškas, o su juo gyvenantis tėvas / motina iš principo nesudaro sąlygų kitos pusės seneliams, dėdėms, tetoms, kitiems giminaičiams aplankyti vaiką, su juo susitikti, netgi jam paskambinti, motyvuojant, kad „tai nėra numatyta teismo sprendime“.
Kitaip tariant, vaikas naudojamas kaip tam tikras keršto įrankis, siekiant jį izoliuoti nuo buvusio sutuoktinio / partnerio šeimos, giminės“, – pastebi D. Urnikienė.
Jos teigimu, jei panašių ginčų išspręsti tarpusavio sutarimu nepavyksta, seneliai ir kiti artimieji turi teisę kreiptis į teismą, kad šis įpareigotų vaiko tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su giminaičiais.
Kas lemia, ar seneliai matys anūkus?
Pasak LJAA narės, „Jlegis“ advokato padėjėjos Redos Rimkienės, kadangi sprendžiant šeimos ginčus yra būtina pasinaudoti privalomąja mediacija, pirmiausiai seneliai (ar kiti artimieji giminaičiai) turėtų inicijuoti privalomąją ikiteisminę mediaciją.
Jei joje nepavyksta išspręsti ginčo taikiu būdu, reikia kreiptis su ieškiniu į teismą.
Pašnekovė nurodė, kad teismai, priimdami sprendimą dėl vaiko bendravimo su seneliais tvarkos, vadovaujasi geriausių vaiko interesų principu, t. y. atsižvelgia į konkrečią individualaus vaiko situaciją, kas naudingiausia jam artimiausiu metu ir ateityje.
„Vienas svarbiausių aspektų tokiose bylose – ar vaiką ir senelius sieja emociniai ryšiai, ar vaikas su seneliais jaučiasi saugus, kaip aktyviai seneliai dalyvavo vaiko gyvenime iki ginčo, ar jie kartu leisdavo laiką, kokių bendrų pomėgių, tradicijų jie turėjo ir pan.
Tad tokiais atvejais teismui teikiami įrodymai apie tai, kaip dažnai vaikas bendraudavo su seneliais, galbūt pas senelius leisdavo atostogas, kartu keliavo, šventė šventes ir t. t.“ – vardijo R. Rimkienė.
Taip pat, pasak jos, teismai vertina ir senelių asmenybes – kuo jie užsiima gyvenime, kokios jų vertybinės nuostatos, ar turi kompetencijų pasirūpinti vaiku pagal jo amžių, užtikrinti jo dienos–poilsio režimą, sukurti saugią aplinką ir t. t.
„Jei prašoma nustatyti tvarką, pagal kurią vaikas liktų pas senelius nakvynei – teikiami duomenys apie senelių gyvenamąją aplinką.
Kitaip tariant, teismas turi įsitikinti, kad nustatyta senelių bendravimo su vaiku tvarka nekenks vaiko interesams, o priešingai – juos užtikrins, nes padės išlaikyti ir puoselėti savo šeiminius ryšius, pažinti šeimos šaknis, tradicijas, papročius, ir pan.“ – dėstė teisininkė.
Kada vaikui galima drausti bendrauti su giminaičiais?
D. Urnikienė pabrėžė, kad draudimą vaikui bendrauti su seneliais būtų galima pateisinti tik tokiu atveju, jei bendravimas su seneliais kenktų vaiko interesams: darytų jam neigiamą įtaką, keltų grėsmę jo sveikatai, saugumui ir pan.
„Pvz., seneliai dėl piktnaudžiavimo alkoholiu negebėtų pasirūpinti vaiku, neužtikrintų jam saugios aplinkos, taikytų vaikui fizines bausmes ir pan.
Jei tokių ar panašių aplinkybių nėra, tėvai negali uždrausti seneliams matyti su anūku ar specialiai ignoruoti senelių skambučių, tačiau seneliai turėtų bendravimo su vaiku laiką ir formą suderinti su tėvais, laikytis jų nustatytų taisyklių“, – akcentavo pašnekovė.
Anot jos, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentuoja, kad vaiko bendravimas su artimais giminaičiais yra svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai.
Teisininkė pridūrė, kad pareiga užtikrinti vaiko teisę bendrauti su savo giminaičiais yra nustatyta abiem tėvams.
Ar seneliai gali reikalauti vaiko globos?
R. Rimkienė atkreipė dėmesį, kad seneliai negali reikalauti vaiko globos, nesvarbu, kiek laiko su juo praleidžia.
Jos teigimu, įstatymuose yra aiškiai įtvirtinta, kad tėvas ar motina negali atsisakyti savo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams ir šių pareigų niekam negalima perleisti.
„Nors vaiko priežiūra gali būti tam tikram laikui patikėta seneliams, pvz., kai tėvai išvyksta į užsienį dirbti, tačiau tai nereiškia, kad tėvai perleido visą savo atsakomybę už vaikus.
Jie vis tiek lieka atsakingi tiek už vaikų išlaikymą, tiek už jų auklėjimą ir visus kitus sprendimus, kurie susiję su vaiku auginimu“, – pažymėjo teisininkė.
Ji paminėjo, kad seneliai vaiko globos galėtų reikalauti nebent tais atvejais, kai tėvai neužtikrina saugios aplinkos, sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo ir pan.: „Bet čia – jau kita tema.“
