Į Lietuvos bankininkystės sektorių žvalgosi keli Rusijos bankai, ketinantys čia atidaryti savo padalinius. Teigiama, kad vienas iš jų – Rusijos valstybinis bankas „Sberbank“.
Dėl neigiamo investicinio klimato Rusijoje ir santykinės izoliacijos vietos bankams gali kilti tokių pačių kredito problemų, su kuriomis susiduria kiti Rytų Europos bankai, tačiau didžiausiam šalies kreditoriui – „Sberbank“, priešingai, tai suteikia galimybę juos perimti savo žinion, rašo wsj.com.
Į Rusiją – atsargiai
Visai neseniai Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde perspėjo, kad Rytų Europos bankų sistemoje vis dar išlieka didelių trūkumų, nes bankai turi didelių išorės skolų bei viršija užsienio valiuta išduotų paskolų limitą. Pasak jos, reikalai gali pakrypti itin neigiama linkme, jei finansinius sunkumus išgyvenantys Vakarų Europos bankai, apgulti Europos valstybių skolų krizės, nuspręs atsiimti savo dalį.
Pastarąjį dešimtmetį galima buvo stebėti agresyvią bankų ekspansiją į Rytų Europą, tačiau į Rusiją jie žengė atsargiai.
„Užsienio bankai tradiciškai buvo atsargūs investuodami didelius pinigus į Rusiją dėl prastos verslo aplinkos“, – teigė „Royal Bank of Scotland“ besivystančių rinkų analitikas Timas Ashas.
Tiesą sakant, prastas verslo klimatas Rusijoje tapo svarbiausia priežastimi, dėl ko Pasaulio banko atliktoje apklausoje „Doing Business“ Rusija užėmė tik 120 iš 181 vietos, įsiterpdama tarp Dramblio Kaulo Kranto ir Kosta Rikos.
Iš visų užsienio bankų paskolų Rusijoje net 80 proc. atkeliauja iš Europos bankų, tačiau bendra jų kreditų suma sudaro labai mažą dalį visos 1 trln. JAV dolerių Rusijos bankininkystės sistemos.
Akivaizdus lyderis
Vienas iš akivaizdžiausių nugalėtojų šioje situacijoje yra valstybės valdomas „Sberbank“.
Pasak vedomosti.ru., praėjusią savaitę „Sberbank“ tapo trečiuoju banku Europoje pagal kapitalizaciją: valstybinio banko vertė išaugo iki 60 mlrd. dolerių ir aplenkė beveik visus žemyno grandus: „BNP Paribas“, UBS, „Deutsche Bank“, „Barclays“ ir „Royal Bank of Scotland“.
Priešakyje liko tik britų HSBC (123,6 mlrd. dolerių) ir ispanų „Banco Santander“ (68,2 mlrd. dolerių). Pažymėtina, kad nė vienas iš lyderių Rusijoje neprasigyveno – krizės sąlygomis su šia rinka jiems sekėsi sunkiai. O „Sberbank“ – nieko, dirba.
Skolų krizė Europoje „Sberbank“ gali dar daugiau padėti – Europos Sąjungos bankai priversti nurašinėti vyriausybių skolas, kurios kadaise buvo laikomos konservatyviu ir patikimu indėliu. O tai yra tiesioginiai kapitalo nuostoliai. Kiek dar tokių skolų jiems teks nurašyti, parodys laikas. O jis kol kas dirba ne Europos bankų naudai.
Rusų milžinas taikosi
Sberbank“ dirba ir net mėgina plėtoti verslą Europos rinkoje. Periodiškai Rusijos laikraščiai mirga naujienomis, kad „rusų milžinas“ taikosi tai į vieną Europos banką, tai į kitą. Kai kurie įsitikinę, kad rusai dabar pradės supirkinėti aktyvus Europoje drauge su kinais.
Neseniai šis bankas pademonstravo savo apetitą pateikdamas siūlymą įsigyti tarptautinį Austrijos banko „Osterreichische Volksbanken AG“ padalinį. Turėdamas savo sąskaitos balanse 28,7 mlrd. JAV dolerių „Sberbank“ gali ruoštis puotai Europos brolijoje.
Lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“ baiminasi, kad į Lenkijos finansų rinką jau nusitaikęs „Sberbank“ nori įeiti ne per „pagrindines duris“. „Sberbank“ scenarijus – pirkti mažą banką, o paskui perimti vieną iš rinkos lyderių“, – tokią rusų taktiką atskleidžia dienraštis.
Lenkai mano, kad rusams įdomus mažas bankas galėtų būti „Alior“, kurį kontroliuoja italų grupė „Carlo Tassara“.
Dienraštis tvirtina, kad rusų bankininkai įgyvendina Kremliaus siekius Rusiją padaryti rimtu veikėju Europos finansų rinkoje, ir primena, kad „Sberbank“ neseniai nusipirko austrų „Volksbank International“, kuris veikia Balkanų šalyse, Vengrijoje, Slovakijoje ir Čekijoje. Kai kurie ekspertai mano, kad „Sberbank“ bandys per šią bendrovę supirkinėti Lenkijos bankus.
Lenkijoje situaciją stebi ir specialiosios tarnybos. Lenkijos vidaus saugumo agentūra Finansų priežiūros komisijos nariams surengė specialius kontržvalgybos kursus ir perspėjo, kad šie neprarastų budrumo. „Turime informacijos, kad rusų specialiosios tarnybos aktyviai dalyvauja bandymuose perimti Lenkijos bankų sektorių“, – sakė aukštas vidaus saugumo pareigūnas.
Jam skolina
„Jeigu tikėtume Europos bankininkais, mūsų laukia grandiozinis apsipirkimas“, – rašo vedomosti.ru.– Šiame fone „Sberbank“ tikslas – iki 2014 metų patekti į pasaulio pačių didžiausių ir brangiausių valstybinių bankų dešimtuką – neatrodo toks jau nepasiekiamas. Paskutinė „Sberbank“ valstybinė paskola parodė, kad jis sugeba skolintis net tada, kai rinkos beveik niekam neduoda pinigų.“
M. Samkus
