Naują tvarką patvirtinusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) siekia, kad įsigaliojus vasarą Seimo priimtiems gaminančių vartotojų elektros apskaitos pakeitimams, tiekėjams būtų pagrįstai paskirstomos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) dedamosios lėšos, naudojamos finansuoti visiems vartotojams svarbias energetikos paslaugas.
„Įskaičiuosime (į VIAP tarifo tiekėjų dedamąją – BNS) mažesnius (elektros tiekėjų – BNS) nuostolius – vertinsime pilną paketą tiekėjų turimų produktų, o ne vien tik biržos kainą, – BNS sakė VERT pirmininkas Renatas Pocius. – Vartotojai mokės labiau pagrįstus kaštus dėl gaminančių vartotojų susidariusių nuostolių.“
Nepriklausomi tiekėjai naująją tvarką vadina kompromisu, tačiau pabrėžia, jog kol nebus įvestas grynasis atskaitymas (net-billing), paslaugos gaminantiems vartotojams jiems vistiek bus finansiškai žalingos.
Lems ne tik biržos kaina
Kaip rašė BNS, Seimas vasarą įtvirtino naują gaminančių vartotojų pagamintos ir suvartotos elektros apskaitą. Pokyčiai lems kiek brangesnę pasaugojimo paslaugą šiems vartotojams, o likusiems elektra pabrangs minimaliai.
Nauja tvarka numato, kad nepriklausomiems elektros tiekėjams būtų kompensuojama dėl skirtingos kainos dieną, kai saulės elektra gaminama, ir vakaro arba žiemos laikotarpio, kai ji naudojama.
VERT spalį patvirtino šio kompensavimo metodiką – rinkos reguliuotojas analizuos, kiek tiekėjai gauna pajamų bei patiria kaštų aptarnaudami gaminančius vartotojus bei koks yra pastarųjų poveikis elektros kainoms didmeninėje rinkoje. Tuomet taryba nuspręs, kokią konkrečią dalį tiekėjams tenkančių VIAP lėšų padengs gaminantys, o kokią – visi kiti elektros vartotojai.
Tai leis VIAP nustatyti skaičiuojant tiek papildomas gaminančių vartotojų išlaidas tiekėjams, tiek jų sukuriamą naudą mažinant elektros kainas didmeninėje rinkoje.
„Nustatysime VIAP atsižvelgdami į nuostolių ir gaminančių vartotojų kuriamos naudos aprašus, (...) nustatysime dvi VIAP dedamąsias“, – BNS teigė VERT Reguliavimo strategijos vystymo departamento vyriausiosioji patarėja Lina Sveklaitė.
Anot reguliuotojo, apskaičiuojant nepriklausomų tiekėjų pajamas ir sąnaudas iš paslaugų gaminantiems vartotojams bus vertinamos tik tiesiogiai su elektros pirkimu ir pardavimu susijusios sąnaudos bei energijos kiekiai.
Ataskaitas VERT teiks tiekėjai, jos bus audituojamos.
Dėl šio pokyčio gaminantiems vartotojams VIAP kaina gali padidėti daugiausiai iki 1 cento už kilovatvalandę (kWh), o visiems kitiems vartotojams – iki 0,3 cento. Šios kainų ribos įtvirtintos įstatyme.
R. Pociaus teigimu, elektros tiekėjai siekė, jog nustatant jiems tenkančią VIAP dalį būtų vertinamas tik skirtumas tarp aptarnaujant gaminančius vartotojus patirtų sąnaudų bei biržos kainos, tačiau teisingiau būtų vertinti daugiau kainos dedamųjų.
„Nes gaminančių vartotojų pagaminta elektra (tiekėjų – BNS) gali būti parduodama įvairiai dienos prieš biržoje, dienos eigoje, kaip disbalanso energija, pagal dvišalę sutartį fiksuota kaina. Nežinome, kur pagamintas tas vienas elektronas pagal kokią sutartį kur nuvažiuoja“, – kalbėjo R. Pocius.
„Šitoje metodikoje vertiname tiesiog daugiau tų produktų nei kad tik biržos dedamąją“, – aiškino jis.
L. Sveklaitės teigimu, skaičiuojant, kiek VIAP lėšų nukreipti tiekėjams atsižvelgiant tik į jų patiriamus kaštus, būtų ignoruojama ir gaminančių vartotojų jiems sukuriama nauda, o buitiniai ir nebuitiniai vartotojai mokėtų didesnį VIAP.
„Todėl privalome įvertinti ir tą elektros kiekį, kuris patiektas vartotojams su fiksuotos kainos sutartimis“, – BNS teigė L. Sveklaitė.
„Įvertinsime tą gaminančių vartotojų kainą didesne verte nei rinkos ir būtent dėl didesnės vertės gaunasi taip, kad VIAP mokantys buitiniai vartotojai ir verslas mokės mažiau nei mokėtų, jei vertintume tik rinkos kaina“, – paaiškino ji.
Pagal dvipusės apskaitos principą saulės jėgainių turėtojai iš tinklo atgauna tiek pat elektros, kiek jos pagaminę į jį patiekia.
Tai lemia kaštus tiekėjams, kadangi jiems šie vartotojai elektrą patiekia, kai jos kaina biržoje yra žema, pavyzdžiui, ryte, kai gyventojai išvykę į darbus, o sugrąžinama vakare, kai dėl didelio poreikio ji pabrangsta.
R. Pocius yra sakęs, kad dėl to nepriklausomi elektros tiekėjai patiria milijoninių nuostolių.
Kompromisas, bet ne problemos sprendimas
Visi trys Lietuvoje veikiantys nepriklausomi elektros tiekėjai VERT patvirtintus pokyčius pavadino kompromisiniais.
„Gaminančių vartotojų pagaminta elektra saulėtomis valandomis prisideda prie mažesnių didmeninių kainų, tačiau dėl kainų skirtumo energijos pateikimo į tinklą ir jos susigrąžinimo metu tiekėjai patiria papildomų sąnaudų“, – komentare BNS teigė elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ vadovas Andrius Kavaliauskas.
„Pokytį vertiname kaip svarbų žingsnį kuriant finansiškai tvaresnį gaminančių vartotojų modelį“, – teigė jis.
„VERT sprendimą vertiname kaip žingsnį teisinga kryptimi visai rinkai. Ilgą laiką kartu su kitais rinkos dalyviais ieškojome bendro sprendimo. Kompromisą rasti pavyko“, – komentare BNS teigė „Enefit“ elektros energijos portfelio vadovė Rasa Jodkonytė-Lysko.
„VERT iniciatyvą laikome teisingu žingsniu, tačiau svarbu, kad šis procesas nesustotų ties nuostolių apskaičiavimo ir dalinio kompensavimo mechanizmu“, – komentare BNS nurodė „Elektrum Lietuvos“ vadovė Neringa Petrauskienė.
Tačiau kartu tiekėjai sako, kad tai galutinai nesprendžia gaminančių vartotojų jiems sukuriamų nuostolių problemos.
Todėl jie ragina grįžti prie diskusijų dėl grynojo atsiskaitymo įvedimo – kai gaminančio vartotojo pagamintą ir į tinklą patiektą elektrą tiekėjas parduoda biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui.
A. Kavaliausko teigimu, tikimasi, jog nauja VERT metodika priartins reguliavimą prie kitų Europos šalių, kuriose „į tinklą patiekta ir iš jo suvartota elektra vertinama atskirai.“
N. Petrauskienė pabrėžė, kad dalį saulės jėgainių savininkų sukeliamų kaštų vis tiek turės sumokėti visi likę vartotojai, be to VERT įtrauks ne visus tiekėjų patiriamus kaštus.
„Dėl to ilgalaikis tikslas turėtų būti perėjimas prie grynojo atsiskaitymo modelio, kuris geriau atitiktų šiandienos elektros rinkos sąlygas ir skatintų efektyvesnį elektros vartojimą ir gamybą“, – BNS teigė N. Petrauskienė.
R. Jodkonytė-Lysko taip pat aiškino, kad finansinė našta tiekėjams nedings, be to, gaminantys vartotojai nebus pakankamai skatinami labiau stebėti elektros gamybą, ją vartoti iškart arba investuoti į kaupimo įrenginius.
„Ignitis“ vadovas A. Kavaliauskas teigė, jog galutinis naujos tvarkos poveikis elektros kainai bus aiškesnis paskelbus konkrečius VIAP tarifus ir paaiškėjus, kokia tiekėjų patiriamų sąnaudų dalis bus padengiama.
Kaip rašė BNS, spalį pranešta, kad elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje viršijo 200 tūkst. – toks tikslas buvo keliamas iki 2028 metų.
Energetikos ministerijos duomenimis, 68 proc. gaminančių vartotojų elektrą gamina ant stogų įrengtose elektrinėse, 32 proc. – nutolusiuose saulės parkuose. 87 proc. jų yra privatūs klientai, 13 proc. – verslo klientai.
